Pamažu didėjant sėkmingų teisminių mediacijų skaičiui, keičiasi ne tik ginčo šalių, bet ir teisėjų požiūris į mediaciją, kaip alternatyvų ginčo ar konflikto sprendimo būdą.
Kodėl žmonėms verta ginčus spręsti taikiai? Kokiomis priemonėmis skatinti Lietuvos teismuose taikyti teisminę mediaciją, kokius įgūdžius reikėtų tobulinti šalies mediatoriams, TEISMAI.LT paklausė Teisėjų tarybos narės, Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkės Audronės Gaižutienės, vadovaujančios teismui, kuriame dirba dvi teisėjos mediatorės.
– Kodėl žmonėms vertėtų rinktis teisminę mediaciją?
– Kiekvienas žmogus gyvenime susiduria su įvairiomis problemomis, bet juk ne visais atvejais jas sprendžia tik teismas. Kartais žmonės mano, kad tam tikrus klausimus, ginčus gali išspręsti tik teismas, o tinkamai paaiškinus supranta, jog kilusius nesusipratimus galima išspręsti ir neteisminiu būdu. Byla, kuri baigta teismo sprendimu, visada turės tam tikrą prievartos mechanizmą, kažkieno interesai bus mažiau patenkinti arba visai nepatenkinti. Taikant teisminę mediaciją randamas abiem šalims geriausias / priimtiniausias sprendimo variantas.
Aktualu ir tai, kad toks procesas nieko nekainuoja, be to, nėra viešinamas – išsaugomas visiškas šalių privatumas. O asmeniui, kuris nori garantijų, kad abiejų pusių priimti susitarimai turės teisinę galią, reikia pažymėti, jog mediacijos metu pasirašyta taikos sutartis bus patvirtinta teismo.
Kitas mediacijos privalumas – nagrinėjant bylą teisme, posėdyje gali dalyvauti tik proceso šalys, o mediacijos metu – ir kiti asmenys, jeigu to reikia. Pavyzdžiui, mediacija – puiki priemonė sprendžiant probleminį klausimą dėl bendravimo su vaikais po skyrybų. Kai besiskiriantys sutuoktiniai jau turi kitus partnerius, vienam iš tėvų gali kilti neaiškumų, nerimo, kaip jo vaiką priims kitas žmogus. Mediacijos metu jį galima pasikviesti į pokalbį ir visiems kartu pasikalbėti. Neformalus bendravimas mediacijos metu padeda šalims kitaip pažvelgti į problemą ir rasti kompromisą.
– Pasidalykite Klaipėdos miesto apylinkės teismo patirtimi mediacijos srityje. Kiek kartų per pastaruosius metus buvo pasitelkta teisminės mediacijos procedūra?
Klaipėdos miesto apylinkės teisme dirba dvi teisėjos mediatorės: Giedrė Seselskytė ir Danutė Žvinklytė. Norėčiau pabrėžti, kad abi teisėjos yra vienodai aktyvios. Jos, turėdamos didžiulį kasdienį teisėjo darbo krūvį, nuoširdžiai ir rūpestingai atlieka mediatorių pareigas, o teisėja G. Seselskytė dar ir noriai padeda teismui viešinti teisminės mediacijos naudą.
– Užsiminėte, kad pačios teisėjos prisideda prie mediacijos populiarinimo. Kaip visuomenei pristatote mediacijos procedūrą?
– Norėdami pamatyti, kaip mediaciją suvokia ir vertina jaunimas, kuriam neteko tiesiogiai su ja susidurti, prieš dvejus metus LR Konstitucijos ir Europos teisės dienos proga organizavome renginį. Jo metu Socialinių mokslų kolegijos studentai teisme inscenizavo mediacijos procedūrą. Teatralizuotuose pasirodymuose studentai vaidino kilusius konfliktus, kuriuos dažnai galima pamatyti kasdienėse situacijose – kaimynų ginčai dėl vandeniu užlietų kambario sienų, pavogto laikrodžio. Tačiau svarbiausia ne tai, kad jauni žmonės puikiai pavaizdavo situacijas, o tai, jog jie suprato pačią mediacijos esmę – spręsti ginčus ne teisminiu būdu, bet taikiai derantis ir taip išsaugant draugiškus santykius.
Šiame renginyje ne tik pamatėme, bet ir pajautėme, kad mediacija turi ateitį. Tai patvirtina Socialinių mokslų kolegijos, su kuria teismas bendradarbiauja, Teisės katedros vedėjos prašymas, kad mūsų teismo teisėjas skaitytų paskaitas studentams mediacijos tema, nes šios aukštosios mokyklos planuose yra numatyta mediaciją įtraukti į teisės studijų programą.
Toks taiklus minėtas jaunimo požiūris į mediaciją tik dar kartą įrodo, kad mediacijos procedūra nėra sudėtinga ir tolima mūsų visuomenės pažiūroms. Tiesiog reikia norėti ją pažinti iš arčiau.
– Teisėjų tarybai priėmus sprendimą teisminę mediaciją taikyti visuose šalies teismuose, tikimasi, kad teismai pradės ją taikyti aktyviau nei iki šiol. Kokiomis priemonėmis siūlytumėte skatinti teismuose taikyti mediaciją?
– Visų pirma reikėtų iškelti pagrindinę priemonę – tai mūsų pačių norą taikyti mediaciją. Pretenduodama į teismo pirmininko pareigas svarsčiau apie tai, kad vienas iš prioritetinių teismo tikslų turėtų būti teisminės mediacijos įgyvendinimas.
Vis dėlto nemaniau, kad užsiimti mediacija teks taip greitai. Jau antrą pirmininkavimo dieną buvo priimta teismo nutartis perduoti civilinę bylą teisminei mediacijai. Skubiai patvirtinome teisminės mediacijos registravimo žurnalą ir pirmoji mediacijos procedūra buvo pavesta teisėjai mediatorei G. Seselskytei. Mūsų teismas nedalyvavo bandomajame mediacijos projekte, todėl beveik neturėjome žinių, kaip viską teisingai atlikti, tačiau supratome, kad jeigu žmonėms to reikia, negalime dairytis į šonus ir laukti, kol kas nors mums paaiškins, o tiesiog turime pradėti veikti.
Antra priemonė – mediacijos skatinimas. Ir tai daryti turime visi. Turiu minty ne tik teismų vadovus, teisėjus, bet ir kiekvieną teismo darbuotoją, advokatus, kitus teisininkus. Svarbią reikšmę turi ir visuomenės informavimo priemonės, kurių pateikiama informacija pasiekia didžiausią auditoriją.
– Nacionalinei teismų administracijai (toliau – NTA) įgyvendinant Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis remiamą projektą „Teismų sistemos atstovų (įskaitant teisėjų, teismo darbuotojų ir NTA atstovų) kompetencijos gerinimas (mokymas)“, planuojama beveik 600 Lietuvos teisėjų ir teisėjų padėjėjų apmokyti mediacijos ir paskatinti ją taikyti. Kokių įgūdžių, Jūsų nuomone, labiausiai trūksta šiandieniniam mediatoriui?
– Mokytis iš kitų patirties, praktikos – būtina, tačiau ne mažiau svarbūs mokymai, kuriuose suteikiama galimybė atlikti praktines užduotis. Žinios yra tikrai reikalingos, nes galiu teigti, kad šiuo metu mums jų trūksta. Tai dar labiau supratau prieš porą metų sudalyvavusi savaitės trukmės seminare mediacijos tema Belgijoje.
Mediacijai reikalingų psichologinių žinių mūsų teisėjai įgyja iš asmeninės savo praktikos, tačiau norint būti mediatoriumi to tikrai maža. Pabendravus su įvairių šalių mediatoriais, jaučiasi skirtumas tarp mediatoriaus teisėjo ir, pavyzdžiui, mediatoriaus, turinčio psichologo išsilavinimą. Abiem atvejais yra ir pliusų, ir minusų.
Psichologas turi daugiau psichologinių įgūdžių, tačiau jam stinga žinių, kuriomis galėtų žmonėms pasiūlyti geriausius įstatymu paremtus sprendimus, o teisėjui mediatoriui trūksta psichologinių įgūdžių, kurie būtini ginčo sprendimo tarpininkui.
Išvada viena – turime mokytis, sudaryti palankias sąlygas norintiems įgyti šių žinių ir, be abejo, skirti tokiems tikslams lėšų.
KOMENTARAI
Teisminei mediacijai ginčas dėl žalos atlyginimo man buvo perduotas iš vieno Lietuvos rajono teismo. Šeima ir įmonė ginčijosi dėl žalos atlyginimo ir nerado sprendimo. Tėvai iš draudimo bendrovės, kuri buvo apdraudusi dėl eismo įvykio kaltus vairuotojus, prašė žalos atlyginimo dėl eismo įvykio metu suluošinto vaiko.
Abi konflikto šalis išsikviečiau į teismą. Iš pradžių išsiaiškinau, kokie ieškovų lūkesčiai, ką jie nori pasiekti, kiek gali nusileisti. Vėliau aiškinausi, kokios sąlygos tenkintų atsakovą. Draudimo bendrovės atstovai nesutiko su prašoma atlyginti suma. Jie ginčijosi, kad tėvai vaikui nori per daug procedūrų, ne visos jos būtinos, ne visi vaistai yra būtini. Kadangi situacija buvo subtili, pabandžiau apeliuoti į tai, kaip jie patys elgtųsi ieškovų atveju. Sakiau, kad kiekvienas tėvas būtent taip ir elgtųsi šioje situacijoje, t. y. dėtų visas pastangas, kad jų vaikas gautų geriausią gydymą. Šitaip bendraudamas su kiekviena ginčo šalimi atskirai iš esmės suderinau jų pozicijas.
Tada pasikvietęs abi konflikto šalis paprašiau pakartoti, kokiomis sąlygomis kiekviena ginčo šalis sutiktų baigti ginčą taikiai, ir beliko tik pasveikinti jas pasiekus susitarimą. Mediacijos procedūra užtruko apie 40 minučių. Man pavyko žmones sutaikyti ir padėti abiem ginčo šalims rasti priimtiną sprendimą. Buvo malonu sužinoti, kad vėliau, grįžę į savo rajono teismą, jie sudarė taikos sutartį.
Dalyvaudama Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis finansuojamame projekte, kurį vykdo Nacionalinė teismų administracija, turėjau galimybę susipažinti su Norvegijos praktika mediacijos srityje. Šioje šalyje alternatyviems ginčų sprendimo būdams skiriamas itin didelis dėmesys. Manau, kad viena iš priežasčių, kodėl pasitikėjimas teismais Norvegijoje yra toks didelis, yra tai, kad tik sudėtingos bylos nagrinėjamos teismuose, – kiti ginčai sprendžiami mediacijos pagalba, nesikreipiant į teismą.
Be teisminės mediacijos, Norvegijoje veikia net kelios alternatyvius ginčų sprendimo būdus taikančios institucijos. Pavyzdžiui, Taikinamosios komisijos (angl. Conciliation board), kuriose savivaldybės išrinkti neprofesionalūs nariai nagrinėja civilinius ginčus, jei ieškinio suma yra mažesnė nei 50 tūkst. Lt., kasmet išnagrinėja apie 110 000 bylų. Svarbu paminėti, kad šių komisijų sprendimai yra vykdytini.
Sutuoktiniams, kurie skiriasi, mediacijos paslaugas teikia Šeimos gerovės centrai (angl. Family Welfare Centres). Mediatoriumi šiose bylose yra kvalifikuotas šeimos terapeutas ar psichologas, turintis žinių ir priemonių padėti tėvams išspręsti ginčą. Reikėtų pabrėžti, kad norint kreiptis į teismą, privaloma gauti mediacijos sertifikatą. Šių institucijų veikla yra ypač veiksminga ir efektyvi, tai rodo ir statistika – 2013 m. iš 19 627 bylų, kuriose buvo taikyta mediacija, tik 6 723 bylos pasiekė teismą.
Be to, Norvegijoje įsteigta Nacionalinė mediacijos tarnyba, turinti 22 regionines mediacijos tarnybas, kurios daugiausia nagrinėja baudžiamąsias bylas. Pavyzdžiui, 2010 m. regioninėse mediacijos tarnybose buvo išnagrinėtos 8 684 bylos (bylos dėl vagystės parduotuvėse, chuliganizmo, grasinimų, smurto ir pan.). Nors daugelis bylų yra baudžiamosios, tačiau civilinės bylos taip pat gali būti pateikiamos regioninėms mediacijos tarnyboms ir šių bylų skaičiai auga, pvz., 1994 m. buvo 1 309 civilinės bylos, o 2010 m. – 8 684 bylos. Įdomu tai, kad 88,1 proc. bylų buvo pasirašyti susitarimai.
Visos šios alternatyvios ginčų sprendimo priemonės prisideda prie teismų (teisėjų) krūvių mažinimo ir paaiškina, kodėl Norvegijos apylinkės teismuose išnagrinėjama tik 16 000 bylų per metus.
Nors Teisėjų taryba su specialiai sudaryta darbo grupe nuveikė nemažai darbų, skatinant teisminę mediaciją, visgi viliuosi, kad 2015 m. sausio 1 d. savo veiklą pradėsianti vykdyti Teisminės mediacijos komisija toliau tęs darbo grupės pradėtus darbus, o mūsų teisėjai aktyviau domėsis mediacija, aktyviau taikys teisminę mediaciją bylose, kuriose, jų nuomone, yra galimybė šalims susitaikyti.