Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos (LRTA) valdyba išplatino pranešimą, kuriame teigia, kad teisingumo vykdytojams mokami pernelyg maži atlyginimai kelia grėsmę teisėjų profesijos patrauklumui ir teismų nepriklausomumui bei ragina juos didinti.
„Išmintis, intelektas, patirtis, aukščiausio lygio profesionalumas, padorumas, sąžiningumas, kūrybiškumas, nešališkumas – visomis šiomis savybėmis pasižyminčio teisėjo tikisi visuomenė, – teigiama išplatintame kreipimesi. – Galima klausti, kiek tokius visuomenės lūkesčius atitinkančių teisininkų šiandien yra pasiruošę pasirinkti teisėjo profesinį kelią už mėnesinį 1 695 Eur atlyginimą (apylinkės teisėjo, neturinčio tarnybos Lietuvos valstybei stažo, atlyginimas atskaičius mokesčius), suvokdami, kad po daugybės metų tarnystės teisingumui, jei pasisektų pasiekti teisėjų profesinės karjeros viršūnę – tapti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėju, jie per mėnesį uždirbtų 2 611 Eur (maksimalus trisdešimties ir daugiau metų tarnybos stažą turinčio LAT teisėjo atlyginimas atskaičius mokesčius). Nekeista, kad net teisės studijas baigiantys studentai, nekalbant apie profesinę patirtį turinčius teisininkus, vis rečiau galvoja apie teisėjo profesiją kaip apie teisininko karjeros viršūnę.“
Pranešime pažymima, kad nuo 2008 m. bendrasis vidaus produktas (BVP), tenkantis vienam Lietuvos gyventojui, padidėjo beveik du kartus, o vidutinis darbo užmokestis – daugiau nei du su puse karto. Nors šiuo metu visame viešajame sektoriuje atlyginimai nėra konkurencingi, per pastarąjį dešimtmetį daugumos viešojo sektoriaus institucijų darbuotojų atlyginimus reguliuojantys įstatymai buvo ne kartą keisti šiuos atlyginimus didinant, o bendrai darbo užmokesčio lėšos viešajame sektoriuje augo daugiau nei dvigubai.
„Deja, tuo pat metu teisėjų atlyginimai vidutiniškai augo žymiai lėčiau, o didelės dalies teismų teisėjų faktinis (po mokesčių) atlyginimas iki šiol net nepasiekė iki 2008 m. ekonominės krizės buvusio lygio, – nurodo (LRTA). – Šiandien susiduriame su situacijomis, kai teismo kanclerio atlyginimas yra didesnis nei tame teisme dirbančių teisėjų; kai bylą nagrinėja teisėjas, gaunantis mažesnį atlyginimą už kaltinimą toje byloje palaikantį prokurorą; kai dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo sprendžia teisėjas, gaunantis mažesnį atlyginimą nei atitinkamą teikimą surašęs kriminalinės žvalgybos institucijos pareigūnas, ir kt.“
Anot pranešimo, pagal teismų sistemai skiriamą finansavimą Europos Sąjungoje (ES) skaičiuojant vienam gyventojui Lietuva yra antra nuo galo.
„Sisteminis nenuoseklumas, teisėjo profesijai keliamų reikalavimų ir tenkančios atsakomybės neatitinkantis atlyginimas riboja galimybę formuoti visuomenės lūkesčius atitinkantį teisėjų korpusą, – pabrėžė LRTA. – Tai ardo teisinės valstybės pamatus, kuriems atstatyti gali prireikti daug laiko. Šiandien vykdomose atrankose į laisvas apylinkių teismų teisėjų pareigas neretai dalyvauja minimalus kandidatų skaičius, jose beveik nebepasirodo kandidatai ne iš teismų sistemos (teisėjų padėjėjų tarpo), atrankos neįvyksta dėl tinkamų kandidatų stygiaus.“
Teisėjai teigia, kad susiklosčiusi situacija kelia grėsmę ir Lietuvos įsipareigojimams ES, susijusiems su veiksmingos teisminės gynybos principo užtikrinimu.
„LRTA valdyba reiškia apmaudą dėl susiklosčiusios kritinės teisėjų atlyginimų situacijos Lietuvoje, tokia situacija negali būti toleruojama, tai yra pripažinusios ne tik Lietuvos teisininkus vienijančios organizacijos, bet ir aukščiausi valstybės pareigūnai, – teigiama kreipimesi. – Jaučiame ir suprantame teisėjų bendruomenėje dėl to tvyrantį nusivylimą ir kylantį pasipiktinimą. Pripažįstame kiekvieno teisėjo teisę atskirai ar kolektyviai ginti vieną iš esminių nepriklausomo teismo sąlygų – teisėjo finansinį nepriklausomumą teismine tvarka. Atkreipiame dėmesį, kad kai kurių kaimyninių valstybių konstituciniams teismams jau yra tekę spręsti panašaus pobūdžio klausimus.“
Teisėjai tiki, kad kol kas nėra išnaudotos visos priemonės susiklosčiusiai problemai išspręsti politinio proceso, t. y. įstatymų leidybos, būdu.
„Vidaus reikalų ministro sudaryta darbo grupė yra parengusi įstatymų projektus, kuriais siekiama sistemiškai spręsti aukščiausiųjų Lietuvos viešojo sektoriaus pareigūnų, tarp jų ir teisėjų, atlyginimų klausimą – vertindami šią pozityvią iniciatyvą, raginame įstatymų leidžiamąją ir vykdomąją valdžias, bendradarbiaujant su teismų savivaldos institucijomis, imtis neatidėliotinų veiksmų, kad būtų apginta visuomenės teisė į nepriklausomą teismą, o tai reiškia – ir į kokybišką teisingumą“, – teigiama viešai išplatintame kreipimesi.