Teisėjų taryba neeiliniame posėdyje nutarė pasipriešinti už teismų veiklą atsakingai prezidentei – pritrūko vos vieno balso, kad tarybos nariai pritartų šiuo metu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pirmininkės Editos Dambrauskienės paskyrimui į aukštesnes pareigas.
Prezidentė buvo nutarusi, kad nuo 2008 m. teismų sistemoje dirbanti E. Dambrauskienė yra verta dirbti viena pakopa aukštesniame Vilniaus apygardos teisme, todėl kreipėsi į Teisėjų tarybą su prašymu pritarti jos pasirinktai kandidatūrai.
Tačiau teismų savivaldos vadovybė nutarė nepritarti D. Grybauskaitės pasirinkimui – esą Pretendentų į teisėjus atrankos komisija buvo nutarusi, kad yra kitų teisėjų, kurie labiau verti šio posto.
Atrankos komisija buvo nusprendusi, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjo vietos yra verti teisėjai Jūra Marija Strumskienė, Visvaldas Kazakiūnas, Ainora Kornelija Macevičienė, Valerijus Paškevičius, Pavelas Kujalis, Andrius Verikas, Asta Pikelienė, Aiva Survilienė, Vaclovas Paulikas, Žilvinas Terebeiza, Dmitrijus Korsakovas, Mindaugas Striaukas, Natalija Daškovienė ir Gražina Žukauskienė. Kai kurie jų į aukštesnes pareigas turėtų būti paskirti artimiausiu metu.
Tiesa, savo išvadas pateikusi komisija nurodė, kad prezidentė yra nepriklausoma ir rekomendacijos jos nesaisto. Taip buvo visada – ir anksčiau šalies vadovė ne kartą buvo nusprendusi į pareigas paskirti ne geriausiai komisijos įvertintus kandidatus. Taip buvo net ir tame pačiame posėdyje – Teisėjų taryba pritarė ir kitų pretendentų kandidatūroms, nors Atrankos komisijos vertinimas nebuvo pats aukščiausias.
Nepaskirta teisėja: gal todėl, kad esu reikli?
Nuolatinė teisėjų veiklos vertinimo komisija buvo tinkamai įvertinusi E. Dambrauskienę – ji gali pretenduoti užimti pareigas Vilniaus apygardos teisme.
„Sunku vertinti šią situaciją – tarybos posėdyje buvo pateiktas vienintelis paaiškinimas, kad esą buvo pažeista skyrimo procedūra, net nežinau, kaip tai įvardyti, – DELFI sakė E. Dambrauskienė. – Prezidentės patarėja paaiškino, kad mano darbo rezultatai buvo įvertinti 33 balais iš 35 galimų, dėl to mane ir pasirinko mane teikti skyrimui. Teisėjų tarybos nutarimas nepatarti prezidentei dėl mano skyrimo Vilniaus apygardos teismo teisėja, mano nuomone, yra antikonstitucinis, nes, negana to, kad taryba Teismų įstatymo nuostatą dėl Atrankos komisijos vaidmens skiriant teisėjus aiškina plečiamai, ir toks aiškinimas prieštarauja Konstitucijai, tai dar buvo pažeistas konstitucinis asmenų lygiateisiškumo prieš įstatymą principas, nes taip įstatymo nuostata aiškinama tik man. Ne kartą Teisėjų taryba patarė prezidentei teisėjų ir teismo vadovų skyrimo klausimais net ir tais atvejais, kai šie asmenys Atrankos komisijos nebuvo pripažinti tinkamiausiais.“
Kaišiadorių teismui vadovaujanti E. Dambrauskienė patikino, kad yra pasiruošusi toliau dirbti teisėjos darbą ir siekti karjeros.
„Teisėjų bendruomenėje esu apibūdinama kaip reikli ir principinga teisėja ir teismo pirmininkė, tai gal priežastis glūdi tame? Esu pasirinkusi šį kelią, siekiu šio tikslo, vėl dalyvausiu atrankoje, jeigu bus paskelbta – gyvenu ir dirbu sąžiningai, neturiu ko bijoti, siekiu to, kas man leista įstatymo“, – sakė ji.
R. Svetikaitė: prezidentei svarbi darbo kokybė
Tuo metu prezidentės patarėja Rasa Svetikaitė pabrėžė, kad priimdama sprendimus šalies vadovė atsižvelgia ne tik į komisijos išvadas, bet ir asmeniškai susitinka su karjeros siekiančiais teisėjais, vertina jų darbą.
„Prezidentė kandidatus renkasi iš viso Atrankos komisijos pateikto sąrašo, – sakė ji. – Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama renkantis vieną ar kitą kandidatą, yra teisinio darbo kokybės balas ir asmeninės savybės, kurios teisėją apibūdina kaip asmenį – kad jis nebūtų konfliktiškas, būtų tinkamas jo elgesys su proceso dalyviais, būtų aukšti stabilumo rodikliai, kad teisėjo priimami sprendimai būtų tinkamai motyvuojami. Tik įvertinus visas šias savybes yra pasirenkamas kandidatas.“
Anot jos, tais atvejais, kai yra keletas laisvų ar atsilaisvinančių vietų, prezidentė renkasi iš viso sąrašo ir niekuomet neskuba skirti teisėjų, jeigu tuo metu jie nagrinėja dideles baudžiamąsias bylas – priešingai jas tektų perduoti kitiems teisėjams, o tai nusikaltimus padariusiems asmenims gali būti sudaryta galimybė išvengti atsakomybės suėjus senaties terminams.
R. Norkus: motyvų ir pats nelabai žinau
Teisėjų tarybos pirmininkas Egidijus Laužikas DELFI sakė, kad kol kas dar nėra surašytas sprendimas, dėl ko buvo nepritarta prezidentės pasirinktai E. Dambrauskienės kandidatūrai. „Reikėjo 12 balsų, bet pritarė tik 11 teisėjų“, – pažymėjo jis.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Rimvydas Norkus, kuris taip pat yra Teisėjų tarybos narys ir balsavo už E. Dambrauskienės kandidatūrą, DELFI prisipažino, kad negali tiksliai įvardyti priežasčių, kodėl teisėjai nepritarė prezidentės kandidatūrai.
„Didelių peripetijų čia nėra, tiesiog Teisėjų taryba realizavo savo konstitucinę teisę spręsti – patarti ar nepatarti, ir šiuo atveju nutarė nepatarti, – sakė R. Norkus. – Priežasčių, kodėl tai įvyko, negaliu pasakyti, o Teisėjų tarybos nutarimas bus paskelbtas ir ten turbūt bus nurodytas vienas ar kitas motyvas. Priežastis galiu įtarti, bet nelabai noriu jų komentuoti.“
D. Labokaitė: mes norime aiškumo
Tuo metu Kauno apylinkės teismo teisėja Diana Labokaitė, Teisėjų tarybos narė, kuri taip pat balsavo prieš E. Dambrauskienės paskyrimą į aukštesnės instancijos teismą, teigė, kad tarybos nariams nebuvo aišku, kodėl prezidentė pasirinko būtent Kaišiadorių teismo vadovę.
„Motyvas buvo tas, kad ta pretendentė Atrankos komisijoje buvo išreitinguota tik 21-oje pozicijoje iš kokių gal 27 maždaug teisėjų, o Atrankos komisija buvo pateikusi 13 pretendentų, kuriais laikė geriausiais, sąrašą – šios pretendentės net nebuvo tarp tų pavardžių, – sakė D. Labokaitė. – Taryba mano, kad yra nelabai aiškūs pasirinkimo kriterijai, nes tai, kaip dirba Atrankos komisija, kriterijai yra labai aiškūs, yra labai aiški sistema – geriau ar blogiau komisija vertina, bet mes galime žinoti, iš ko tie balai susidaro, o kai yra pasirenkamas kandidatas iš sąrašo pabaigos... Mes nesupratome, kodėl būtent tas pretendentas pasirinktas.“
D. Labokaitė pabrėžė, kad ir anksčiau buvo panašių atvejų, bet taryba pritarė teisėjų karjerai. „Manau, kad tokie atvejai yra negeri, nes kelia abejonių skaidrumu – teisėjų visuma nori, kad būtų kiek įmanoma aiškiau, kodėl pasirenkamas vienas, o ne kitas, žinoma, yra prezidentės diskrecija pasirinkti, bet ir ji turi būti kažkiek suprantama“, – pabrėžė ji.
E. Dambrauskienės kandidatūrai nepritarė Teisėjų tarybai priklausantys administracinių teismų bei Lietuvos apeliacinio teismo, kurio vadovo dėl skandalingos puotos pas Kaišiadorių verslininką prezidentė nepaskyrė kitai kadencijai, teisėjai.