Teisėjų tarybos pirmininkė, laikinoji Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vadovė Sigita Rudėnaitė BNS sakė, kad teisėjų vairavimą apsvaigus nuo alkoholio turbūt reikėtų vertinti kaip pavienius nusižengimus, tačiau, kita vertus, anot jos, negalima neatsižvelgti ir į darbe patiriama įtampą, stresą.
„Negalima nematyti argumentų, kad yra įtampų darbe, kad tai darbas, kuris kelia daug streso. Kita vertus, keliame lūkesčius teisėjui, jog teisėjas yra tas žmogus, kuris turi įvertinti savo veiksmų padarinius. Tie padariniai – tai ir beveik garantuotas atleidimas, ir jokių išmokų, bet tuo pačiu reikia įvertinti, kaip tas poelgis paveiks visą teismų sistemą“, – teigė S. Rudėnaitė.
Pasak jos, reikėtų ieškoti gilesnių priežasčių, kodėl teisėjai vairuoja neblaivūs, puikiai žinodami, kad to daryti negalima ir kuo tai jiems gresia.
Teisėjų taryba dar pernai inicijavo atlikti psichologinės gerovės tyrimą teismuose. Jį numatoma padaryti šiemet.
Anonimiškai ketinama apklausti ne tik teisėjus, bet ir kitus teismų darbuotojus dėl mikroklimato darbe, tarpusavio santykių, darbo krūvių.
„Norime pamatyti, kokios priežastys kelia žmonėms psichologinį diskomfortą, nesaugumą darbe. (...) Bandysime rasti silpniausias vietas“, – sakė Teisėjų tarybos pirmininkė.
Ji atkreipė dėmesį, kad darbe ar asmeninių problemų turintys teisėjai gali vengti kreiptis profesionalios psichologinės pagalbos.
„Natūraliai susiklosto, kad profesijų, kurių atstovams privalu tikrintis sveikatą, žmonės, tarp jų ir teisėjai, bijo atskleisti savo problemas. Kreipiantis į psichologą, o dar, neduokdie, į psichiatrą yra labai didelė rizika, jog paskui tai gali būti sureikšminta. Dėl to žmonės vengia tokių dalykų, nes tai nepriimama normaliai“, – teigė S. Rudėnaitė.
Ji taip pat užsiminė, kad bus kalbama su teismų bendruomenės atstovais, jog šie kreiptų daugiau dėmesio į kolegų savijautą.
„Galbūt per daug abejingi yra aplinkiniai žmonės. Teisėjai negyvena vakuume, jie bendrauja su kolegomis. Galvoju, kad pirmu reikalu bandysime grįžti prie pokalbių su bendruomene, kad reikia jausti atsakomybę už greta esantį žmogų, jei matai, kad kolega turi problemų. Nebūtinai tai gali būti alkoholizmas. Reikia kažkaip dalyvauti, bandyti padėti, nenuleisti to savieigai, nes nuo to nukenčia ne tik konkretus žmogus, bet ir mes visi“, – tvirtino S. Rudėnaitė.
Ji taip pat vylėsi, kad situaciją pagerins šiemet įsigaliojęs reikalavimas, jog per teisėjų atrankas į įvairias pareigas turi būti vertinamos ir asmeninės bei dalykinės pretendento savybės, atsparumas stresui, adaptacija prie situacijų, atsparumas korupcijai.
„Ko gero, ateityje žmonės gal bus atsparesni tokiems dalykams. Aišku, vienu mostu nieko nepadarysi“, – svarstė Teisėjų tarybos vadovė.
Jos teigimu, dėl to, kas vyksta teismuose, turėtų susirūpinti ir teisėjus skiriančios institucijos – prezidentas, Seimas.
Pasak S. Rudėnaitės, patys teismai gali inicijuoti tik nedidelius pokyčius, o esminius, kurie pagerintų teisėjų darbo sąlygas, gali priimti tik Seimas. Ji priminė, kad jau ne vieneri metai valdžios koridoriuose klaidžioja pataisos, kuriomis teismams būtų panaikintos nebūdingos funkcijos.
„Bet ir vėl kažkur užkliuvo ši iniciatyva“, – sakė Teisėjų tarybos pirmininkė.
A. Markevičius policijai neblaivus vairavęs įkliuvo po to, kai jo vairuojamas automobilis Alytuje važiuodamas atbuline eiga kliudė kitą kieme stovėjusį automobilį.
Žmonės per įvykį nenukentėjo. Teisėjui fiksuotas 1,78 promilės girtumas.
Prezidentas Gitanas Nausėda kreipėsi į Teisėjų tarybą patarimo dėl šio teisėjo atleidimo iš pareigų savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą.
Prezidentūros teigimu, tai jau ketvirtas atvejis per pastaruosius dvejus metus, kai teisėjui keliamas atsakomybės klausimas dėl vairavimo neblaiviam.
Pernai dėl tos pačios priežasties atleistas Aukščiausiojo Teismo teisėjas Arvydas Daugėla, užpernai – Alytaus apylinkės teismo teisėja Vaidutė Stangvilienė.
2020 metų gegužę neblaivus prie vairo įkliuvo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, tačiau jis darbą išsaugojo.