Kaip praneša teismas, diskusijoje buvo aptartos prieglobsčio prašytojų bylų nagrinėjimo Lietuvos teismuose problemos, apsikeista nuomonėmis apie galimybes paspartinti šių bylų nagrinėjimą, apie pabėgėlių asmens duomenų įslaptinimo reglamentavimą ir tinkamą atstovavimą jų interesams teisminiame procese.
„Teisėjams kyla labai daug klausimų, susijusių su prieglobsčio prašytojų bylų konfidencialumu, tinkamu, įstatymo nuostatas atitinkančiu teisiniu atstovavimu jose, kadangi šiuo metu egzistuojantis teisinis reglamentavimas išties yra su spragomis ir jį reikėtų tobulinti ir tikslinti. Visos šios bylos yra su slaptumo žyma „riboto naudojimo“. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą su šios bylos medžiaga prieglobsčio prašytojas negali susipažinti. O kaip elgtis, kai pareiškėjui atstovauja advokatas, neturintis leidimo dirbti su slapta informacija? Ar visa prieglobsčio prašytojo byla yra valstybės paslaptis?“ – klausimus kėlė teismo pirmininkė Ina Kirkutienė.
I. Kirkutienė taip pat konstatavo, kad ši problema neretai gali tapti ir prieglobsčio prašytojų įrankiu bandant vilkinti bylos procesą.
Patirtimi nagrinėjant tokias bylas pasidalijo LVAT teisėja Skirgailė Žalimienė, VAAT teisėjai Henrikas Sadauskas ir Ernestas Spruogis.
Diskusijos dalyviai aptarė poreikį keisti šiuo metu egzistuojantį teisinį reguliavimą, o Migracijos departamento atstovai supažindino su šiuo metu ruošiamomis įstatymų pataisomis.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjai jau nuo 2000-ųjų metų nagrinėja prieglobsčio suteikimo bylas ir aktyviai dalyvauja Jungtinių Tautų Organizacijos vyriausiojo pabėgėlių komisaro (UNHCR) rengiamuose seminaruose prieglobsčio teisės klausimais bei Pasaulinės pabėgėlių teisės teisėjų asociacijos (IARLJ) darbe.