14 teisėjų kolegijai kilo abejonių, ar įstatyme nustatytas draudimas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, tęsti baudžiamąjį procesą, neprieštarauja Konstitucijai ir jos principams.
Kaip pranešė LAT atstovė Živilė Jokimaitė-Dolgich, Baudžiamojo proceso kodekso normos įpareigoja teismą bylą nutraukti ir draudžia priimti ne tik apkaltinamąjį, bet ir išteisinamąjį nuosprendį. Šis draudimas taikomas nepaisant kaltinamojo prašymo tęsti procesą ir priimti
išteisinamąjį nuosprendį.
Pasak LAT, neigiamus padarinius asmens garbei ir orumui, geram šeimos vardui sukelia ne tik apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas, bet ir kaltinimo pareiškimas. Kaltinamuoju aktu valstybės,
veikiančios per nepriklausomą prokurorą, vardu išreiškiama nuostata, kad surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo kaltumą dėl nusikalstamos veikos padarymo. Tokios nuostatos paskelbimas sudaro prielaidas visuomenei rimtai suabejoti dėl nepriekaištingos asmens, kuriam pareikštas kaltinimas, reputacijos.
„Nors nutraukus bylą dėl senaties, šie kaltinimai negali būti iš naujo teikiami, nekaltumo prezumpcija nėra paneigta, minėtos abejonės visuomenėje gali išlikti“, – pažymima LAT nutartyje.
Kasacinis teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad asmuo, dėl kurio priimtas kaltinamasis aktas, tampa nagrinėjimo teisme dalyviu, o teismo procesas pagrįstas viešumo principu, kuris nėra būdingas ikiteisminiam tyrimui. Todėl kaltinimo viešas pareiškimas, nesant galimybės jo taip pat
viešai paneigti išnagrinėjant bylą teisme iš esmės, sudaro prielaidas kilti neatitaisomai žalai kaltinamojo garbei ir orumui.
Skundą dėl priimto nuosprendžio padavusi moteris kasacinės instancijos teismo prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria byla dėl fiktyvaus įsidarbinimo nutraukta ir palikti žemesnio teismo priimtą išteisinamąjį nuosprendį, kuris buvo paskelbtas po to, kai suėjo senaties
terminas.
Šios bylos nagrinėjimas atidėtas, kol bus gautas Konstitucinio Teismo nutarimas.