„Pirmiausia tai siečiau su kelerius metus vykdoma drausminės atsakomybės politika, pastangomis keisti teisėjų požiūrį į profesinę ir neprofesinę veiklą, teisėjų elgesio fiksavimo priemonių (garso įrašų) atsiradimu, nuolatiniais teisėjų mokymais bei konsultacijomis deramo teisėjui elgesio klausimais. Tačiau efektyviausiai veikė teismų pirmininkai ir savivaldos institucijos – jų principingas požiūris ir darbas davė aiškių rezultatų“, – Teisėjų tarybai pristatydamas TEDK veiklą pažymėjo A. Norkūnas.
2014 m. TEDK nariai apsvarstė ir įvertino 13 teisėjų elgesį (2013 m. – 36, 2012 m. – 51), trims iš jų buvo iškeltos drausmės bylos (2013 m. – 7, 2012 m. – 9). Drausmės bylas TEDK teisėjams iškėlė nustačiusi jų veiksmuose šiurkščių etikos ar drausmės pažeidimų požymių arba tais atvejais, kai vertino, kad teisėjai akivaizdžiai netinkamai ar aplaidžiai vykdė savo pareigas.
Pasak pirmininko, praėjusiais metais išryškėjo ir kita tendencija – patys teismo pirmininkai tiria teisėjų organizacinės veiklos, posėdžių vedimo trūkumus ir dažniau kreipiasi į komisiją.
„Teismų pirmininkai imasi iniciatyvos aiškintis, ar teisėjai sistemingai nedaro analogiškų pažeidimų, o ne vien tiria pateiktą informaciją dėl pavienio konkretaus atvejo“, – teigia A. Norkūnas.
Pirmininkas pažymi, kad pernai teisėjai aktyviai naudojosi galimybe gauti TEDK konsultaciją etikos klausimais. TEDK teisėjus konsultavo 9 kartus (2013 m. – 7). Teisėjai dažniausiai kreipėsi norėdami išaiškinimo dėl abejonių, susijusių su nešališkumo principo įgyvendinimu.
„Konsultacijų teikimas teisėjams vertintinas kaip prevencinė TEDK veikla teisėjų etikos srityje, ji ir toliau išlieka aktuali, svarbi ir perspektyvi“, – teigia TEDK pirmininkas.
2014 m. TEDK iš viso gavo 272 skundus, prašymus ir teikimus, iš kurių 249 buvo atsisakyta nagrinėti. Dažniausios atsisakymo nagrinėti priežastys – motyvų trūkumas, prašymai tirti teismo sprendimus ir bylos eigą, o ne teisėjo elgesį.