Iš Teisėjų etikos ir drausmės komisijos (TEDK) išvadą dėl pasisakymų apie V. Juozapaitį gavęs Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas teigia, kad norėtų, jog kompetentinga institucija pasisakytų, kokie žodžio laisvės apribojimai Lietuvoje taikomi teisėjams, lyginant su kitais Lietuvos piliečiais.
„TEDK mano įsitikinimu čia nėra ta kompetetinga institucija“, – teigia teisėjas.
„Šis TEDK sprendimas bus skundžiamas teismui, nes su jo argumentais nesutinku – jei, TEDK nuomone, buvo teisėjo etikos pažeidimo požymių ir yra kitos vados drausminei bylai kelti, tai taip ir turėjo būti padaryta ir klausimas turėjo būti perduotas svarstyti Teisėjų garbės teismui“, – A. Cininas įsitikinęs, kad teisėjų etikos pažeidimų konstatavimas yra Garbės teismo, o ne TEDK kompetencija, juoba kad šiuo klausimu jau yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT).
Nemalonumų A. Cininas sulaukė po savo bloge paskelbtos publikacijos „Dirglioji teisėkūra: Mušk žmoną, bet ne šunį“ – teisingumo vykdytoją etikos sargams apskundė Seimo narys V. Juozapaitis. Jis įsitikinęs, kad A. Cininas savo straipsnyje esą „kvestionavo Seimo nario konstitucinę pareigą inicijuoti ir registruoti teisės aktus“, taip pat viešai suabejojo Seimo nario kompetencija ir galimybe tinkamai atlikti tautos atstovo pareigą.
„Kuo labiau pažįstu žmones, tuo labiau myliu šunis. Tokia mintis kilo išgirdus moters dienos išvakarėse pateiktą Seimo nario V. Juozapaičio pasiūlymą griežtinti kriminalines bausmes gyvūnėlių skriaudėjams. Kai kyla panašios iniciatyvos tobulinti baudžiamuosius įstatymus, visada klausiu KODĖL VĖL BK? Kodėl V. Juozapaitis, kuris yra nieko bendro su baudžiamąja jurisdikcija neturinčio Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys? Kokia asociacijų grandinė ir po kokio įvykio nuvedė garsų dainininką prie baudžiamosios justicijos, prie BK 310 str., ginančio gyvunėlių teises ir galiausiai prie šio straipsnio sankcijos?“ – straipsnyje rašė A. Cininas.
Teisėjas taip pat rašė, kad pagal pateiktą pataisą už analogiškus veiksmus bus baudžiama jau laisvės atėmimu iki 3 metų, „kaip ir už žmogaus subaladojimą iki samonės netekimo su dantų išdaužymu“.
„Gali būti taip, kad žmogų mušti net labiau apsimokės negu pavyzdžiui šunį, nes jei nukentėjusysis bus toks laimingas, kad spės pagyti per 10 dienų, tai kaltininkui grės laisvės atėmimas tik iki 1 metų. Tai ar reiks stebėtis kai tūlas budulis po to pareikš ką nors tipo, kad kam spardyti šunį kai yra žmona? Nebloga seimo nario dovanėlė moterims kovo 8 išvakarėse. Makabriška ar ne?“ – rašė A. Cininas.
TEDK mano, kad A. Cinino publikacijos antraštė yra dviprasmiška.
„Ji gali būti suprasta kaip toleruojanti ar skatinanti smurtą. Smurto toleravimas yra morališkai nepriimtinas, o jo skatinimas pažeidžia įstatymo reikalavimus. Tokio turinio antraštės teiginį TEDK vertina kaip nederantį su teisėjo pareigų orumu. Teisėjų etikos požiūriu teisėjui nepriimtina remtis moralės požiūriu abejotinais ar jai prieštaraujančiais argumentais, o taip pat toleruoti ar skatinti tai, kas pažeidžia įstatymų reikalavimus“, – pažymima komisijos išvadoje.
Pasak komisijos, teisėjas turi atsižvelgti į savo pareigas ir pasirinkti santūresnes išraiškos priemones šiam tikslui.
„Šiuo atveju aštraus bei moralės ir teisės požiūriu dviprasmiško turinio antraštė publikuojama čia pat nurodant teisėjo, kaip publikacijos autoriaus, pareigas. Dėl tokių aplinkybių, TEDK nuomone, šis pasisakymas teisėjui nederamas ir teisėjų etikos požiūriu yra nepriimtinas“, – teisėjams viešai dėstant savo poziciją komisija siūlo vengti naudoti pasisakymus, kurie suvokiami kaip prieštaraujantys moralei ar teisei.
„Naudodamasis saviraiškos laisve ar kritikuodamas, teisėjas turi teisę pasinaudoti įvairiomis kūrinių formomis, taip pat ir feljetono, tačiau neturi teisės peržengti moralės ir teisės nustatytų ribų. TEDK vertina, kad paskelbtos publikacijos pavadinimo nurodytoji dalis gali būti suprantama ir interpretuojama kaip toleruojanti ar skatinanti veiksmus, kurie visuomenėje vienareikšmiškai suprantami neigiamai, nes yra uždrausti įstatymų, todėl ji pripažintina kaip neatitinkanti teisėjų etikos korektiškumo, santūrumo ir pavyzdingumo reikalavimų“, – pabrėžiama sprendime.
Etikos sargai taip pat mano, kad yra netoleruotina, kad būtų kritikuojamas asmuo (pavyzdžiui, pabrėžiant jo profesiją ir išskiriant ją iš kitų asmenų grupių), ypač tada, kai pasirenkamas kandus ir pašiepiantis kritikos stilius.
„Teisėjo A. Cinino naudojami kreipiniai, susiję su V. Juozapaičio profesija, nebuvo reikalingi diskusijos požiūriu, nesusiję su nagrinėjamo klausimo esme ir rodo nepagarbą asmeniui“, – komisija teisėjo pasisakymus vertino kaip „neatitinkančius neutralumo, korektiškumo, mandagumo ir santūrumo reikalavimų ir pažeidžiančius teisėjo etikos padorumo ir pavyzdingumo principus“.