Baigęs Vilniaus universiteto Teisės fakultetą J. Čirvinskas gavo paskyrimą į Šilutės rajono apylinkės teismą. Tačiau Dzūkijoje gimusiam teisėjui po penkerių metų teko grįžti į gimtinę, nes reikėjo slaugyti sunkiai sergantį tėvą.
„Jaučiu nostalgiją Šilutei, – šypsosi teisėjas. – Kartais nuvažiuoju į savo jaunystės miestą, kur pradėjau savo, kaip teisėjo, karjerą... Prisimenu tuos laikus, kai ten dirbau. Buvo geras kolektyvas.“
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėjų darbo krūvis nemažas – per metus kiekvienam teisėjui tenka išnagrinėti maždaug po 700 bylų. „Alytaus rajono apylinkės teismo veiklos teritorija plati: priimami ne tik miesto, bet ir rajono žmonių skundai, tad veikti yra ką. Žinoma, ne visos bylos vienodai sudėtingos, – sako J. Čirvinskas. – Tačiau pagal darbo krūvius mes lygiuojamės į Panevėžio, Marijampolės ir panašius apylinkių teismus.“
Teisėjas J. Čirvinskas nagrinėja tik civilines bylas. „Teismuose žmonės ieško teisybės iškilus įvairiems nesutarimams ar konfliktams, – aiškina teisėjas. – Dzūkai – ne išimtis. Jie nori atgauti jiems priklausiusią žemę, nesutaria su giminaičiais dėl paveldėjimo, nesugeba draugiškai pasidalyti turto, skiriasi, prašo grąžinti į darbą ir pan.“
J. Čirvinskas tvirtina, jog nagrinėdamas bylas vadovaujasi tik įstatymu, o ne emocijomis. „Per tiek metų, matyt, užsiauginau storą odą, – juokauja teisėjas. – Tad galiu ramiai dirbti savo darbą.“
Teisėjas vadovaujasi taisykle: devynis kartus pamatuok, ir tik dešimtą – kirpk. „Teismas tam ir yra, kad įvertintų visas aplinkybes, pasvertų visus parodymus ir įrodymus ir tik tuomet skelbtų verdiktą“, – sako ne vieną dešimtį bylų išnagrinėjęs J. Čirvinskas.
Gimęs sausio pirmąją J. Čirvinskas juokauja, jog smagu, kad jo gimtadienį švenčia beveik visas pasaulis. „O jei rimtai, tai mažai ir jaučiu tą gimtadienio šurmulį – visi užsiėmę didesnėmis šventėmis“, – priduria teisėjas.
Užtat laisvalaikiu J. Čirvinskas mėgsta išsitraukti armoniką. „Užmirštu viską, kai akordeoną ar armoniką paimu į rankas, – prisipažįsta J. Čirvinskas ir juokaudamas dar priduria: – Mielai važiuoju ir į sodą. Kaip kiekvienas tikras lietuvis, turiu pasisodinęs abrikosą, persiką, šilauogę.“
Teisėjas kuklinasi ir tik vėliau prisipažįsta, jog groti armonika pradėjo dar vaikystėje. Pirmoji armonika už per vasarą klojant asfaltą keliuose užsidirbtus pinigus buvo pirkta, kai jam tebuvo 15 metų.
„Grojau, kol išėjau į armiją, – prisimena Jonas. – Vėliau paslėpiau armoniką spintoje ir tik retsykiais išsitraukdavau. Kita vertus, galiojo lyg ir nerašyta nuostata, kad teisėjas jokioje kitoje veikloje negali dalyvauti.“
Armoniką J. Čirvinskas vėl ištraukė prieš aštuonerius metus, kaip jis pats teigia, paklausęs draugų raginimų groti ne tik sau, bet ir „išeiti į žmones“. Nuo tada ėmė groti Alytaus liaudies muzikos kapeloje „Smiltelė“.
Beje, teisėjas groja diatonine armonika, kurios dumples ištempiant ir suglaudžiant garsų aukštis kinta, todėl groti ja sudėtinga. „Tokios armonikos būdingos Dzūkijos ir Suvalkijos kraštams“, – paaiškina teisėjas.
Taigi prieš kelerius metus įsiliejęs į liaudies muzikos kapelą „Smiltelė“, ne kartą ir ne du su šia kapela griežė televizijos laidoje „Duokim garo!“, kurios metu varžėsi su stipriausiomis ir kūrybingiausiomis Lietuvos kapelomis, dainininkais ir muzikantais.
Be to, J. Čirvinskas dalyvauja įvairiose vakaronėse ir, žinoma, tik su armonika rankose. „Dzūkai labai dainingi ir mėgsta muziką“, – teigia teisėjas.
Jo žodžius patvirtina ir nuolat Dzūkijoje rengiamos įvairios liaudies kapelų ir armonikininkų varžytuvės. J. Čirvinskas jau kuris laikas stengiasi nepraleisti nė vieno tokio renginio. „Jei tik kviečia – visada važiuoju“, – šypsosi be muzikos savo gyvenimo neįsivaizduojantis teisėjas.
Prieš porą metų tradicinėse dzūkų armonikininkų varžytuvėse „Armonikaicis 2012“ Alytaus rajono apylinkės teismo teisėjas J. Čirvinskas pelnė žiūrovų simpatijas – vieną iš 6 nominacijų.
Šios varžytuvės vyko jau 14 kartą, jose dalyvavo 35 dalyviai. Armonikininkai žiūrovams ir komisijai turėjo sugroti po du kūrinius. Teisėjas pasirinko Juozo Vasiliausko „Polką“ ir dzūkų liaudies dainą „Eikit, sesės, į darželį skint žalių rūtelių“.
„Antrąjį kūrinį dar ir dainavau. Smagu, kad visiems patiko, – įspūdžiais dalijosi Jonas. – Tąkart dalyvavau antrą kartą. Pirmąjį kartą nieko nelaimėjau, tačiau vis tiek buvo smagu. Ir apskritai tai puikus būdas stresui šalinti, kai iš darbo grįžti išsunktas lyg citrina.“
Pernai spalį Varnėnų laisvalaikio salėje vyko Lazdijų rajono armonikininkų šventė-varžytuvės „Grok, armonika. Lazdijai 2013“. Į šventę susirinko ir savo meistriškumą demonstravo 18 armonikininkų iš Lazdijų, Druskininkų, Varėnos ir Kauno. Vėliau organizatoriai ir komisija sakė: „Ar atkreipėte dėmesį, jog daugelis muzikantų numetė akordeonus, armonikas ir pasirinko lengviausią kelią – elektrinius vargonus ir naujausiomis technologijomis padvigubintus balsus? O štai į Alovėje koncertavusius „Tris draugus“ iš Seirijų krašto – Joną Čirvinską, Romą Burneiką ir Albiną Maskeliūną – buvo malonu žiūrėti...“ Tą kartą J. Čirvinskas buvo apdovanotas už technišką kūrinių atlikimą.
O vasaros pabaigoje J. Čirvinskas dalyvavo 41-ąjį kartą rengiamoje Dzūkijos regiono kaimo muzikantų šventėje – varžytuvėse „Taip dainavo mūs senoliai“.
„Esu labai dėkingas Metelių Kristaus Atsimainymo parapijos klebonui Vytautui Prajarai, kuris geba uždegti žmones, suburti juos ir pats labai domisi ir mėgsta muziką, – sako Jonas. – Jis nuolat skatina žmones nenuleisti rankų ir tobulėti.“