Asmeniui patekus į teisinį procesą, taip pat ir į teisminį, deklaruotos gyvenamosios vietos adresu visą susijusią informaciją siunčia ir teismai. Jei žmogus yra nurodęs neteisingą registracijos adresą (nebeaktualų ar klaidingą), kuriuo jis realiai nėra pasiekiamas, jis gali susidurti su tam tikromis neigiamomis pasekmėmis. Su kokiais nepatogumais žmogus gali susidurti teisminio proceso metu, kalbamės su Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotoju teisėju Janu Maciejevskiu.
Pagrindinė teismų komunikacija
Komunikavimas per deklaruotos gyvenamosios vietos adresą iki šiol išlieka vienu iš pagrindinių būdų oficialiai susisiekti su gyventoju. Pasak teisėjo J. Maciejevskio, asmuo, deklaruodamas savo gyvenamosios vietos adresą, kartu patvirtina, kad šiuo adresu jis bus pasiekiamas valstybės institucijoms.
„Tai yra valstybės valdžios institucijų komunikavimo priemonė su asmeniu. Žmogus ne visada gali būti pasiekiamas elektroninio ryšio priemonėmis, pavyzdžiui, gali jų neturėti, todėl deklaruota gyvenamoji vieta sukuria galimybę institucijoms komunikuoti su asmeniu paštu. Gyventojas deklaruodamas savo gyvenamąją vietą prisiima socialinę pareigą ir atsakomybę per tą nurodytą adresą komunikuoti su valstybės institucijomis, priimti tuo adresu jam skirtą korespondenciją“, – sakė teisėjas.
Teisminio proceso metu, neturint kitų galimybių informuoti asmenį apie pradėtą bylą, gyventojui informacija apie pradėtą procesą siunčiama deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Jei jis nurodytas neteisingas – informacija adresato taip ir nepasieks. Tokiu atveju, anot teisėjo Jano Maciejevskio, gyventoją bandoma pasiekti kitais būdais, kurie nėra tokie efektyvūs.
„Jei nėra deklaruotos gyvenamosios vietos adreso ir nėra pagrindo skelbti asmens paiešką, teismas gali būti priverstas pranešti asmeniui apie iškeltą bylą viešo paskelbimo būdu. Žmogus dažnai gali to nepamatyti dėl didelio informacijos srauto. Kitu atveju, jei yra nurodyta gyvenamoji vieta, bet ji nėra tiksli, teismas gali tiesiog išsiųsti dokumentus asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Nors gyventojas gali ir negauti šių dokumentų, tačiau po 30 dienų teismas įstatyme nurodytu pagrindu laikys, kad procesiniai dokumentai yra įteikti net ir negavus asmens atsakymo“, – pažymėjo jis.
Deklaruota gyvenamoji vieta svarbi ir teismo proceso metu
Vienas iš pamatinių teisingumo vykdymo principų – išklausyti abiejų ginčo pusių argumentus. Teisėjas J. Maciejevskis sako, kad teisingas gyvenamosios vietos deklaravimas – tai lyg žmogaus teisės būti išgirstam ir išklausytam teismo procese užtikrinimas. Tai, pasak teisėjo, siejasi su teisingu sprendimo priėmimu ir teisingumo užtikrinimu.
Teisėjas teigia, kad pasitaiko atvejų, kai atsakovas dėl nurodyto neteisingo gyvenamosios vietos adreso gali ir nukentėti.
„Negavęs jokio atsiliepimo iš gyventojo, teismas išnagrinėja bylą jam nedalyvaujant ir, pavyzdžiui, nusprendžia priteisti skolą pagal paskolos sutartį. Tačiau, sprendimui jau įsiteisėjus, paaiškėja, kad koks nors asmuo, nesusijęs su atsakovu, esančiu byloje, sukčiavimo būdu pasinaudodamas asmens duomenimis, paėmė tą paskolą. Taigi, gyventojui neatsiliepus ir neišklausius jo pozicijos, teisme gali būti priimtas teisėtas, bet neteisingas sprendimas, o nieko apie tai nežinantis gyventojas susiduria su nemaloniomis pasekmėmis. Vėliau toks sprendimas gali būti pakeistas, tačiau tai gali užimti daugiau laiko“, – pažymėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas.
Dėl netikslaus adreso gali nukentėti ir ieškovas
Dėl netiksliai nurodyto deklaruotos gyvenamosios vietos adreso gali kilti sunkumų ir žmogui, inicijavusiam bylą teisme. Anot teisėjo Jano Maciejevskio, dėl šio netikslumo byla gali pasibaigti dar neprasidėjusi.
„Ieškovas kreipdamasis į teismą nurodo deklaruotos gyvenamosios vietos adresą, nors gyvena kitur. Teismas negalės tokiam asmeniui įteikti procesinių dokumentų, dėl ko teismas negalės ir apginti jo teisių. Tokiu atveju siunčiami procesiniai dokumentai nepasieks adresato ir ieškovas bus laikomas neaktyvus, o teismas tokį ieškinį gali palikti nenagrinėtą. Procesas negali vykti visiškai nedalyvaujant ieškovui ar jo atstovui, tad teismui svarbus ir besikreipiančios pusės deklaruotas gyvenamosios vietos adresas“, – sakė J. Maciejevskis.
Registrų centro informacija
Siekdamas sumažinti šalyje esančių netikslių gyvenamosios vietos adresų skaičių Registrų centras kartu su Vidaus reikalų ministerija, savivaldybėmis ir kitomis institucijomis inicijavo socialinį projektą, kuriuo siekiama atkreipti gyventojų dėmesį į netikslių adresų problematiką ir paskatinti juos imtis veiksmų bei atnaujinti netikslius duomenis apie save.
Registrų centro duomenimis, šiuo metu yra apie 150 tūkst. asmenų, kurių duomenys apie gyvenamosios vietos adresą Gyventojų registre yra netikslūs, neišsamūs ar neaktualūs. Daugiausiai netikslių deklaruotos gyvenamosios vietos adresų yra Kauno miesto (21,5 tūkst.), Vilniaus rajono (13 tūkst.), Vilniaus miesto (12,6 tūkst.), Klaipėdos rajono (5,5 tūkst.) ir Kauno rajono (5 tūkst.) savivaldybėse. Jų taip pat nemažai yra Alytaus, Šakių, Panevėžio, Širvintų, Kaišiadorių, Lazdijų ir Švenčionių rajonų savivaldybėse.
Registrų centras sukūrė specialią aplikaciją, kuri leidžia asmeniui pagal asmens pavardę ir asmens kodą pasitikrinti, ar jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresas yra tikslus. Tikrinimo aplikacija pasiekiama adresu www.registrucentras.lt/tikrinti-adresa.
Deklaruoti savo gyvenamąją vietą ar patikslinti duomenis galima atvykus į deklaravimo įstaigą – seniūniją ar savivaldybę (ten, kur seniūnijos neįsteigtos), taip pat internetu prisijungus prie Elektroninių valdžios vartų portalo ar Registrų centro savitarnos.
Deklaruotas gyvenamosios vietos adresas gali būti netikslus dėl keleto priežasčių, pavyzdžiui, pastatų ir (ar) patalpų numeriai yra suteikti pirmą kartą, NT objekto adresas nėra registruotas Adresų registre ar Nekilnojamojo turto registre, nesutvarkyti paveldėjimo dokumentai.
Esant netiksliam deklaruotos gyvenamosios vietos adresui gyventojų gali nepasiekti laiškai, siuntos ar kita svarbi informacija bei dokumentai, šiuos duomenis naudojančios pagalbos tarnybos gali užtrukti ieškodamos nelaimės vietos, taip pat gyventojų gali nepasiekti kitų institucijų, pavyzdžiui, teismų, antstolių ar policijos, siunčiami pranešimai ir dokumentai.