Apie mediaciją teisme ir šalių susitarimą ne tik šeimos bylose kalbamės su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėju, mediatoriumi Andžejumi Maciejevskiu.
– Net bylinėjantis teisme yra galimybė ginčą išspręsti taikiai arba abiem šalims susitarti taikant mediaciją. Ko gero, visi esame girdėję šį terminą, tačiau ne visiems jis suprantamas. Taigi kas yra mediacija?
– Apibrėžimas pateiktas ir mediacijos įstatyme. Mediacija vadinamas tarp asmenų kilęs ginčo sprendimo būdas, kai ginčą bando išspręsti pačios šalys, dalyvaujant ir tarpininkaujant mediatoriui. Mediatorius padeda joms surasti kompromisinį bendrą sprendimą ir tokiu būdu išspręsti ginčą, kuris jau kilęs teisme, arba kilęs, bet dar nepasiekęs teismo.
– Ar mediacija naudinga abiem šalims?
– Esu už mediaciją. Žinoma, galima eiti teisme iki galo ir bandyti laimėti, įtikinant teismą, kad tikrai tiesa bus tavo pusėje. Bet jeigu ginčas sudėtingas, nė vienas advokatas negali garantuoti šaliai šimtaprocentinio bylos laimėjimo. Visuomet yra tam tikra rizika, viskas priklauso nuo bylos faktinių aplinkybių. Jeigu ginčą sprendžia abi šalys, tai jos pačios ir priima sprendimą, koks jis bus, nusprendžia, kaip jos susitaria, kiek tenkina viena kitos reikalavimus, ir taip sutaupo daug laiko.
– Ar mediacija – mokama?
– Mediacija gali būti ir mokama, ir nemokama. Tai priklauso nuo to, kas vykdo mediaciją ir kokiu būdu ji paskiriama. Jeigu byla dar nepasiekė teismo, tai pačios ginčo šalys gali kreiptis tiesiogiai į mediatorių, ir tokiu atveju ji bus mokama. Bet jeigu mediacija skiriama valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, pavyzdžiui, šeimos bylose, arba jei jau byla pradėta ir paskirta mediacija, o mediatoriumi paskirtas mediatorius, kuris nėra teisėjas, valstybė apmoka šešias valandas. Jeigu mediacija trunka ilgiau, už šešias valandas viršijusį laiką apmoka pačios šalys. Jeigu teisminę mediaciją vykdo teisėjas mediatorius, tokiu atveju šalys taip pat nepatiria jokių išlaidų.
– Ikiteisminė ir teisminė mediacija: kuo jos skiriasi?
– Ikiteisminė mediacija: kai kyla ginčas tarp šalių, jos nesutaria tarpusavyje, bet bylos dar nėra teisme. Jeigu jos bando tokioje stadijoje išspręsti ginčą tarpusavyje, kreipdamosi į mediatorių pagalbos, tai bus ikiteisminė mediacija. Jeigu byla teisme jau pradėta, priimtas ieškinys, procesas prasidėjo, tokiu atveju bus skiriama teisminė mediacija.
– Nuo 2020 m. sausio 1 d. šeimos bylose mediacija privaloma. Ar kitose bylose neprivaloma mediacija vykdytina?
– Įtvirtinta įstatymo ikiteisminė mediacija privaloma šeimos bylose, bet neprivaloma mediacija galima bet kokio pobūdžio ginče – net administracinėse bylose, pavyzdžiui, administraciniuose teismuose nagrinėjamose bylose, kai privatūs asmenys turi ginčą prieš valstybę. Ranga, nuoma, pirkimas–pardavimas, paskola, paslaugų teikimas, bendraturčių tarpusavio ginčai. Bet koks ginčas galimas išspręsti pasitelkiant mediaciją civilinėje administracinėje teisėje, jeigu įstatymas nedraudžia tokio pobūdžio ginče sudaryti taikos sutartį.
– Kas privalo imtis iniciatyvos pradėti mediaciją ir kas dažniausiai ją inicijuoja?
– Jeigu mediacija – ikiteisminė, mediaciją inicijuoti gali tik pačios ginčo šalys. Jos gali kreiptis tiesiogiai į mediatorių, jį pasamdyti, ir jis pabandys padėti išspręsti ginčą. Garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos gali skirti ikiteisminę mediaciją tik tokiu atveju, jeigu ji yra privaloma, kadangi neprivalomos mediacijos atveju mediacijos neskiria. Jeigu byla pradėta teisme, ginčo šalys gali inicijuoti mediaciją, taip pat gali inicijuoti (pasiūlyti) ir bylą nagrinėjantis teisėjas. Be to, akcentuotina, kad galima medijuoti bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje: tiek pačioje pradžioje, priėmus ieškinį, tiek parengiamojoje stadijoje, pirmos instancijos teisme, apeliacinės instancijos teisme, netgi kasaciniame teisme galima sudaryti taikos sutartį. Per kelis pastaruosius metus net Lietuvos Aukščiausiame Teisme buvo trys–keturios sėkmingos mediacijos. Nors čia ta funkcija kiek kitokia, bet jeigu šalys nori išspręsti ginčą taikiai, mes visada sudarome tokią galimybę.
– Mediacija galima ir administraciniame teisme. Ar gali dvi viešojo sektoriaus įstaigos bandyti susitarti? Arba viena šalis – viešojo sektoriaus įstaiga, o kita – verslas? O kaip dėl situacijų, kai abi šalys – privataus sektoriaus?
– Galima mėginti tartis abiem atvejais. Pirmasis atvejis – itin retas, nesu girdėjęs, kad būtų bandoma spręsti ginčą taikiai, bet iš principo – taip, galima. Antruoju atveju nemažai bylų buvo mediacijoje, kur privatus sektorius su viešuoju sektoriumi vykdė mediaciją, ir netgi yra sėkmingų mediacijos atvejų, kai susitarta dėl taikaus ginčo sprendimo. Džiugu, kad valstybė, savivaldybės, viešasis sektorius eina į tokias – taikos – derybas ir bando rasti taikų ginčo sprendimo būdą. Pavyksta susitarti ir tokiais atvejais, kai abi šalys – verslo atstovai, o bylos – stambios, sudėtingos, sumos – įspūdingos, kartais – ir daugiau kaip milijonas eurų. Vienas tokių pavyzdžių, kurį teko medijuoti, galėtų būti tarp verslo subjektų kilęs ginčas – logistikos bendrovės ginčas su rangovais dėl atliktų statybos darbų kokybės. Paskutinis iš tokių verslo su viešuoju sektoriumi kilusių ginčų, kuris sėkimingai mediacijos metu buvo užbaigtas taikiu susitarimu, – viešai spaudoje aprašytas atvejis, kai vieno iš Lietuvos miestų savivaldybė ir miesto šilumos tinklus eksploatuojanti įmonė sudarė taikos sutartį su privačiu verslo subjektu dėl tarpusavio atsiskaitymų nutraukus šilumos tinklų nuomos sutartį.
– Kalbant apie teisminę mediaciją, pagal statistiką ginčo šalys dažniau pageidauja teisėjo mediatoriaus. Jei imtume visas Lietuvos mediacijas, pernai – apie 600 mediacijų, tai virš 500 atvejų mediaciją vykdė teisėjai. Mediatoriumi esu jau daugiau nei dešimt metų, ir man susidarė įspūdis, kad ginčo šalys dažniau pageidauja teisėjo mediatoriaus, nes tai nieko nekainuoja, nepriklausomai nuo teisminės mediacijos trukmės. Bet turbūt svarbiau yra tai, kad teisėjo patirties turintis mediatorius, susipažinęs su situacija, žinos, kokia galima bylos baigtis, ir pagal tai orientuos šalių derybas, jis gali paspausti ginčo šalį, kurios pozicija yra silpnesnė. Tačiau čia ir slypi pavojus, todėl patyręs mediatorius, net ir turėdamas nuomonę dėl galimos ginčo baigties, niekada neatskleis to šalims, nes tuomet mediacijos procesas gali būti sužlugdytas.
Labai svarbu mediacijos proceso metu būti vienodai dėmesingam abiem ginčo šalims, leisti joms išsisakyti, nespausti šalių dėl taikos sutarties sudarymo. Ginčo šalys turi jaustis, kad jos pačios apsisprendė dėl galimų nuolaidų. Aš nuoširdžiai džiaugiuosi, kai vykdant mediaciją šalims pavyksta susitarti dėl taikaus ginčo užbaigimo, ir turbūt tai pagrindinė priežastis, paskatinusi mane imtis mediatoriaus vaidmens. Reikia pripažinti, kad mediacijos sėkmė, visų pirma, priklauso nuo pačių ginčo šalių, jų noro taikiai susitarti. Visgi turiu pripažinti, kad pagrindinis mano darbas – teisėjo, mediacija – greta pagrindinio darbo, taigi stengiuosi imtis tiek mediacijų, kad netrukdytų mano pagrindiniam darbui.
– Ar pakanka mediatorių Lietuvoje?
– Šiandien turime 125 teisėjus mediatorius. Skaičius, žinoma, kasmet kinta, nes vieni išeina į pensiją, ir nors mediatoriaus statusą išsaugo ir toliau bendradarbiaudami su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba gali medijuoti, tačiau nebėra teisėjai. Kiti teisėjai pateikia prašymus suteikti mediatoriaus statusą ir taip papildo teisėjų mediatorių gretas. Turint galvoje, kad ne visi mediatorių sąraše esantys mediatoriai turi pakankamai darbo, tai turbūt jų yra pakankamai. Situacija keblesnė tik todėl, kad paprastai norima kreiptis į konkrečius mediatorius, taigi susiduriama su ribotomis fizinėmis galimybėmis: vienas mediatorius negali suvaldyti gausybės procesų vienu metu.
– Kiek išnaudojama mediacija? Ir kiek šį taikų ginčų sprendimo būdą dar trukdo rinktis elementari žinių apie mediaciją stoka?
– Tenka susidurti, kad žmonės nežino, kas yra mediacija: pradeda klausinėti, kas čia tokio, ar nepakenks, ar gali laisvai kalbėti ir panašiai. Konfidencialumas šiuo atveju yra užtikrinamas. Teismai.lt interneto puslapyje yra visa informacija apie mediaciją, kas tai yra, kaip ji vykdoma. Šį ginčų sprendimo būdą iš tiesų reikia populiarinti ir spaudoje, ir televizijoje, ir radijuje, nes informacijos žmonėms vis dar trūksta.