Kad Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų teisėjas Algirdas Švedavičius nagrinėja bylas, kurias teismui pateikė Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Juridinio ir personalo skyriuje vyriausiąją specialiste dirbanti jo dukra Viktorija Klingienė (buvusi Švedavičiūtė), STT pareigūnai išsiaiškino atlikdami korupcijos rizikos analizę Pasvalio rajono savivaldybės kontroliuojamų įmonių veiklos srityse.
Savivaldybėje dirbančios V. Klingienės pareigos yra susijusios su pirmine teisine pagalba, atstovavimu teismuose ir dokumentų teismams rengimu. Teismų informacinėje sistemoje patikrinę keletą bylų STT darbuotojai nustatė, kad V. Klingienės teismui pateiktus pareiškimus dėl skolos priteisimo išnagrinėjo teisėjas A. Švedavičius. Visi prašymai priteisti skolą buvo patenkinti.
Savivaldybės vardu pateiktus savo dukros pareiškimus išnagrinėjęs teisėjas A. Švedavičius net nesvarstė galimybės nusišalinti nuo bylų – duomenų apie tai jose nėra. O tokią pareigą, anot STT pareigūnų, teisėjas turėjo, nes interesų konfliktas galėjo pakenkti bylų nagrinėjimui.
Anot STT, asmeniui, dirbančiam valstybės tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Be to, šios nuostatos yra įtvirtintos ir Civilinio proceso kodekse: „Teisėjas turi pareigą nusišalinti, jeigu jis pats, jo sutuoktinis (sugyventinis) arba jo artimieji giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi“.
„Manytina, kad Pasvalio rajono savivaldybės administracijai atstovaujanti teisėjo dukra V. Švedavičiūtė (Klingienė) buvo suinteresuota bylų baigtimi Pasvalio rajono savivaldybės administracijos naudai, – Panevėžio apygardos teismo pirmininkui nurodė STT direktorius Žydrūnas Bartkus. – Vadovaujantis Teisėjų etikos kodeksu, teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu yra interesų konfliktas arba turima informacijos, jog privataus pobūdžio aplinkybės gali pakenkti bylos nagrinėjimui.“
Be to, paaiškėjo, kad teisėjas A. Švedavičius tik šių metų sausio viduryje pateikė viešųjų ir privačių interesų deklaraciją, kurioje nurodė, jog jo dukra dirba savivaldybėje vyriausiąja specialiste, nors tai turėjo padaryti dar 2013 m., kai ši įsidarbino valstybės tarnyboje. Tokią deklaraciją privalu pateikti per 30 dienų nuo duomenų pasikeitimo ar naujų duomenų atsiradimo dienos.
Pasvalio teisme nuo 1996 m. dirbantis A. Švedavičius pripažįsta, kad padarė klaidų, tačiau tikino, jog dėl to, jog laiku nepatikslino deklaracijos, niekas nenukentėjo.
„Šito aš neneigiu, viešųjų ir privačiųjų interesų deklaracija pildoma praktiškai ne kas metai, ją užpildžiau kai reikėjo, darbo pradžioje, o paskui pildai, jeigu kas nors pasikeičia, – sakė A. Švedavičius. – Kai pirmą kartą pildžiau, tai dukra gal dar gimnazijoje mokėsi, o po to baigė universitetą, ir pagal deklaraciją man atrodo, kad sutuoktinį privalu nurodyti, o kitus tik tuomet, jeigu gali būti koks nors interesas. Bet juk mano dukros pareigos yra įvardytos kaip vyriausioji specialistė, ji yra eilinė Juridinio ir personalo skyriaus darbuotoja, net nepagalvojau, kad gali būti kažkoks interesas. Na, bet sausio mėnesį deklaravau, nes po teismų reformos neliko Pasvalio teismo, aš dabar dirbu Panevėžio apylinkės teisme – deklaravau su ta intencija, kad pasikeitė mano darbovietė. Ir deklaravau kaip naujos darbovietės darbuotojas, surašiau visus, negaliu net pasakyti, kodėl anksčiau maniau, kad nereikia, o dabar deklaravau. Patikėkite, neturiu pagrindo nei slėpti, nei kažką klaidinti.“
Teisėjas tikino, kad nėra nė vienos bylos, kurią jis būtų nagrinėjęs žodinio proceso tvarka, o dukra dalyvautų posėdyje kaip bylos šalis. O tos bylos, kurias surado STT pareigūnai, buvo išnagrinėtos rašytinio proceso tvarka.
„Gal ir reikėjo ir principingiau žiūrėti“, – sakė jis.
Teisėjas tikino, kad prieš porą metų nagrinėjo vieną bylą, kurioje laikinasis savivaldybės administracijos vadovas administracine tvarka buvo nubaustas dėl viešųjų pirkimų srityje padarytų pažeidimų. Šioje byloje figūravo ir teisėjo dukra, kuri dalyvavo komisijos, tyrusios viešųjų pirkimų pažeidimus, veikloje.
„Gavęs nagrinėti šią bylą aš parašiau nutartį dėl nusišalinimo, tačiau teismo pirmininkė mano nusišalinimo nepatvirtino“, – sakė A. Švedavičius.
Teisėjas teigia manęs, kad ir šįkart teismo vadovybė nebūtų patvirtinusi jo nusišalinimo, todėl, nenorėdamas vilkinti proceso, dukros pateiktus įsakymus dėl skolos priteisimo išnagrinėjo ir skolą dėl nesumokėto žemės nuomos mokesčio priteisė savivaldybės naudai.
„Dukra jokio intereso neturėjo, jai nuo to nei pinigai eis, nei kažkas priklauso, nei algos pridės, čia grynai žemės sklypelis išnuomotas, nuomos nesusimokėjo, kelios desietkos eurų ir viskas, – sakė A. Švedavičius. – Dabar aš jau nepriiminėsiu (įsakymų), tikrai. Gal kažkam yra pagrindas abejoti, kad čia yra kažkos interesas, bet aš jokio intereso nematau. Nei iš savo, nei iš dukros pusės, nei iš savivaldybės.“
A. Švedavičius pripažįsta, kad metė šešėlį teisėjo vardui: “Žinoma, gali kažkas įtarti interesą, bet kad nebūtų kažkokių įtarimų, ar abejonių, daugiau nenagrinėsiu, kam čia to reikia.“
„Aš dūšioje ant savęs pykstu, o STT dirba savo darbą, jų toks darbas, ką jie rado, tą ir surašė, – kalbėjo teisėjas. – Dėl to galiu pykti tik ant savęs, kam man, durniui, to reikėjo, galėjau ir anksčiau į deklaraciją įrašyti dukrą ar bylų nenagrinėti, bet kadangi anksčiau mano nusišalinimo nepatvirtino, o ten, mano įsitikinimu, buvo rimtesnis pagrindas nusišalinti.“
Nemalonumų dėl savo darbo teisėjas A. Švedavičius turi jau ne pirmą kartą – prieš kelerius metus nuskambėjo istorija, kai Pasvalio rajono apylinkės teisme dirbusi teisėja Dalia Stankevičiūtė vilkino bylų nagrinėjimą ir net 75 asmenims padėjo išvengti atsakomybės. Po patikrinimo, kurį atliko Panevėžio apygardos teismas, taip pat paaiškėjo, kad dėl teisėjo A. Švedavičiaus kaltės taip pat vienas asmuo išvengė atsakomybės už padarytą administracinį teisės pažeidimą – jis bylos neišnagrinėjo per 303 dienas, dėl to jau seniai yra suėjęs senaties terminas ir administracinio teisės pažeidimo teisena turi būti nutraukta.
A. Švedavičius taip pat neskubėjo nagrinėti skundų ikiteisminio tyrimo metu – jų nagrinėjimas užsitęsdavo net virš 300 dienų, nors nutartis teisėjas privalėdavo ne vėliau kaip per 10 dienų. Tokie patys pažeidimai buvo konstatuoti ir civilinėse bylose.