Teisėjas Pažarskis – apie turto konfiskavimą: ko ir kodėl galima netekti?

Pagal Baudžiamąjį kodeksą turto konfiskavimas – tai priverstinis bet kokio pavidalo turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Kokios dažniausios situacijos ir aplinkybės, kai turtas yra konfiskuojamas? Dėl kokių priežasčių gali būti konfiskuojamas turtas? Ar tiesa, kad kai kuriais atvejais šeima gali netekti ir šeimos automobilio? Apie turto konfiskavimą baudžiamajame procese ir konfiskavimo aplinkybes kalbamės su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėju Artūru Pažarskiu.

– Kokie Lietuvos teisės aktai numato turto konfiskavimą?

– Pagrindinis įstatymas – Baudžiamasis kodeksas. Baudžiamajame procese turto konfiskavimo pagrindus nustato Baudžiamojo kodekso 72 straipsnis ir 72(3), kuris kalba apie išplėstinį turto konfiskavimą. Taip pat yra ir kiti įstatymai: Administracinių nusižengimų kodekse 29 straipsnis numato turto konfiskavimo pagrindus ir sąlygas už padarytus administracinius nusižengimus, o nuo 2020 metų liepos 1 d. galioja ir Civilinio turto konfiskavimo įstatymas, kuris taip pat nustato civilinio turto konfiskavimo teisinius pagrindus, sąlygas ir tvarką.

– Kada ir dėl kokių priežasčių turtas gali būti konfiskuojamas?

– Baudžiamosiose bylose, šiuolaikinėje baudžiamojoje teisėje, sprendžiant nusikalstamų veikų prevencijos ir kontrolės klausimus, siekiama įgyvendinti idėja, kad neapsimoka daryti nusikalstamų veikų, kadangi asmeniui ne tik bus pritaikyta kriminalinė bausmė, bet ir viskas, kas gauta iš nusikaltimo, paimta, įskaitant ir visas priemones, kurios buvo panaudotos darant nusikalstamą veiką. Paprastai konfiskuojamas ir nusikalstamos veikos rezultatas, tai yra tai, ką asmuo gavo, padaręs nusikalstamą veiką: pagrobei pinigus – pinigai, pagrobei turtą – turtas, gavai kyšį – kyšis konfiskuojamas, kyšio vertė ir pan. Taip pat kita grupė turto, kuris konfiskuojamas, – nusikalstamos veikos įrankis ar priemonė, tai yra tas turtas, kuris panaudojamas padarant nusikalstamą veiką arba palengvinant tos veikos padarymą. Turtas gali būti įvairus: kilnojamasis, nekilnojamasis, materialus, nematerialus, tai yra teisinę vertę turintys dokumentai, pinigai, daiktai – bet kokią materialinę vertę turintis turtas.

– Išplėstinis turto konfiskavimas ir civilinis: kas tai?

– Išplėstinis turto konfiskavimas – nuostata Baudžiamajame kodekse, kurios esmė – iš kaltininko, kuris nuteistas už tam tikras nusikalstamas veikas, gali būti konfiskuojamas turtas, kuris nėra proporcingas jo turėtoms teisėtoms pajamoms: yra turtas, yra teisėtos pajamos, ir tas skirtumas, kuris viršija 250 MGL (12 500 eurų).

– Ar yra tokio turto, kuris visais atvejais negali būti konfiskuojamas?

– Menkavertis turtas, pavyzdžiui, įrankis – kirvis, peilis ir panašiai, – nekonfiskuojamas, tiesiog sunaikinamas. Civilinėje apyvartoje uždrausti daiktai – narkotikai, psichotropinės medžiagos, netikri pinigai, naminukės varymo aparatas, naminukė ir panašiai – taip pat sunaikinami arba, jei yra poreikis, perduodami atitinkamoms valstybės institucijoms. Privalomas konfiskuoti turtas konfiskuojamas visais atvejais. Vienintelė išimtis – jeigu teismas konstatuos, kad tokio turto konfiskavimas yra neproporcinga priemonė.

– Ar gali būti konfiskuojamas šeimos automobilis?

– Šeimos automobilis gali priklausyti ir bendrai jungtinei nuosavybei, ir gali būti asmeninė nuosavybė. Jei kalbėtume apie bendrą jungtinę nuosavybę, teismų praktikoje aiškiai nurodyta, kad tokiu atveju, kai bendrasavininkis panaudoja automobilį (daugiausia kalbame apie bylas, kuriose dominuoja neblaivūs vairuotojai – aut. past.), kuris yra bendra jungtinė nuosavybė, paprastai jis yra konfiskuojamas. Idėja – jau minėta: niekas negali iš nusikaltimo turėti naudos. Vadinasi, jeigu tu sugebi būti neblaivus iki situacijos, kai nesupranti, kas aplinkui darosi, ir sugebi vairuoti automobilį, kuris priklauso šeimai, tai turi prisiimti tam tikrą riziką ir suvokimą, kad gali to turto netekti, nepaisant to, kad jis priklauso šeimai.

– Ar tiesa, kad neblaivaus vairuotojo sukeltas eismo įvykis, kurio metu žūsta žmogus, traktuojamas kaip nužudymas?

– Tokiais atvejais užfiksuojamas ne vienas pažeidimas. Yra keletas bylų, kai asmuo, būdamas neblaivus, stipriai viršija greitį, nekreipia dėmesio į šviesoforo signalus mieste, didžiuliu greičiu važiuoja ir nutinka eismo įvykis, kurio metu žūsta žmonės. Tai traktuojama kaip netiesiogine tyčia padarytas nužudymas.

– Kas sprendžia dėl turto konfiskavimo? Tik teismas? Ar tai gali daryti ir policija?

– Jei kalbėtume apie baudžiamąsias bylas, sprendžia teismas. Administracinių nusižengimų teisenoje sprendžia institucijos, kurios pagal kompetenciją nagrinėja konkrečias bylas, kurių sankcijose yra numatyta konfiskavimo galimybė. Tai gali būti ir policija, muitinė, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento pareigūnai ir kiti.

– Nusikaltimas nusikaltimui nelygu, tačiau kartais girdima atvejų, kad nusikaltėliai jaučiasi labai gerai, žinodami, kad jie jokio turto neturi.

– Įstatymas numato galimybę konfiskuoti turtą, kuris priklauso ir ne kaltininkui. Baudžiamajame kodekse aiškiai įtvirtintos nuostatos ir tam tikrais atvejais galima konfiskuoti turtą, kuris nuosavybės teise priklauso tretiesiems asmenims. Tais atvejais, kai turtą suteikia nusikalstamai veikai daryti, pavyzdžiui, žino, kad bus panaudotas automobilis kontrabandai gabenti, toks turtas visada konfiskuojamas.

– Perrašymas, pavyzdžiui, savo prabangaus būsto, tėvams, giminėms, taip pat ne visada gali išgelbėti?

– Ne visada gali išgelbėti ir ne visada išgelbėja, nes tokios nuostatos yra ir Civilinio turto konfiskavimo įstatyme. Žinoma, jis sukelia tam tikras diskusijų, tačiau iš esmės, kaip jau minėjau, siekiama, kad joks asmuo iš nusikaltimo neturėtų naudos.

– Kada dažniausiai ir dėl ko konfiskuojamas turtas?

– Praeitais metais buvo išnagrinėta 3 500 bylų asmenų, kurie vairavo neblaivūs. Tai reiškia, kad visais šiais atvejais buvo sprendžiamas klausimas konfiskuoti ar nekonfiskuoti turtą. Nemažas skaičius tokio pobūdžio bylų, palyginti su bendraisiais duomenimis, kai per metus teismai iš viso išnagrinėja apie 15 500 baudžiamųjų bylų. Kita grupė – kontrabanda, akcizinės prekės. Šiuo atveju per metus nagrinėjama apie keli šimtai tokių bylų, kuriose taip pat sprendžiami turto konfiskavimo klausimai.

– Tenka girdėti, kad bylos tęsiasi labai ilgai, o patyrę nusikaltėliai apsigina ir iš jų niekas nieko neatima. Kaip jūs vertinate tokias nuomones?

– Ne visos bylos baigiasi kaltinamuoju nuosprendžiu. Ne visas turtas priklauso kaltininkui. Įstatyme yra numatyta, kad tais atvejais, kai turto nėra arba jis priklauso tretiesiems asmenims, galima konfiskuoti jo vertę. Ne visais atvejais konfiskuojamas ir pats automobilis. Pavyzdžiui, automobilis priklauso lizingo bendrovei arba kitam fiziniam asmeniui. Turto valdytojas vairuoja neblaivus, o pats savininkas nežino, kad valdytojas taip elgiasi. Tokiais atvejais paprastai konfiskuojama automobilio vertė, o pats automobilis grąžinamas savininkui.

– Turto konfiskavimas baudžiamosiose bylose. Ar tos bylos – ilgos, jas sunku įrodyti?

– Kiekviena baudžiamoji byla yra unikali. Jų būna ir labai sudėtingų, daugiatomių, daug kaltinamųjų, daug teisiamųjų, pačios teisinės situacijos sudėtingos, dėl to tos bylos taip ilgai nagrinėjamos.

– Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad nuosavybė yra neliečiama. Kaip, jūsų nuomone, turto konfiskavimas dera su šia Konstitucijos nuostata?

– Konstitucijos 23 straipsnyje pasakyta, kad nuosavybė neliečiama. Lygiai tas pats įtvirtinta ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokole. Konstitucinis Teismas nuosekliai aiškindamas savo doktriną šiuo klausimu yra pasakęs, kad gali būti, jog ši – nuosavybės – teisė nėra absoliuti ir ji gali būti ribojama tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į nuosavybės objekto pobūdį, į daromus teisės pažeidimus, taip pat – į visuomenei būtiną ir pagrįstą poreikį. Jokio prieštaravimo Konstitucijai nėra: ne viena byla Konstituciniame teisme yra aiškinta ir išaiškintos tam tikros nuostatos dėl turto konfiskavimo ir pasakyta, kad, siekiant apsaugoti kitus asmenis, jų teises ir laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, siekiant patenkinti tam tikrus visuomenei svarbius poreikius, gali būti taikomas turto konfiskavimas. Žinoma, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į proporcingumo principą, ar proporcinga yra tokia poveikio priemonė.