Vilniaus miesto apylinkės teismas per beveik penkis šių metų mėnesius net 3 100 kartų sprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą civilinėse bylose. Duomenys rodo, kad šalys vis dažniau prašo civilinėse bylose taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą TEISMAI.LT kalbėjosi Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju Tomu Venckumi.
– Kada byloje dalyvaujantys ar kiti suinteresuoti asmenys gali pareikšti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones?
– Prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones galima pateikti teismui nepareiškus ieškinio (t. y. iki ieškinio padavimo arba, pavyzdžiui, jei šalių ginčas sprendžiamas arbitraže), suformuluoti tokį prašymą ieškinyje arba pareikšti jį bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Išimtiniais atvejais Civilinio proceso kodeksas (CPK) teismui suteikia teisę savo iniciatyva taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kai būtina apginti viešąjį interesą, pavyzdžiui, šeimos bylose.
– Kokios yra laikinųjų apsaugos priemonių rūšys?
– Yra daugiau nei dešimt laikinųjų apsaugos priemonių rūšių (ir šis sąrašas nebaigtinis): atsakovo nekilnojamojo daikto areštas; kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir kurias turi atsakovas arba tretieji asmenys, areštas; atsakovui priklausančio daikto sulaikymas; atsakovo turto administratoriaus paskyrimas; draudimas kitiems asmenims perduoti atsakovui turtą arba vykdyti kitas prievoles; išimtiniais atvejais draudimas atsakovui išvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos ir (arba) draudimas išvežti vaiką iš nuolatinės gyvenamosios vietos be teismo leidimo; turto realizavimo sustabdymas, kai pareikštas ieškinys dėl arešto šiam turtui panaikinimo; išieškojimo vykdymo procese sustabdymas ir t. t.
Visos išvardytos laikinosios apsaugos priemonės teisės doktrinoje dar skirstomos pagal įvairius kriterijus, pavyzdžiui, pagal tai, kam jos taikomos – turtui ar asmeniui; pagal nustatomų įpareigojimų pobūdį – teismas gali įpareigoti atlikti aktyvius veiksmus ar, priešingai, – uždrausti juos atlikti ir pan. Vertėtų atkreipti dėmesį į dar vieną kriterijų, pagal kurį galima skirstyti laikinąsias apsaugos priemones, – tai bylos, kurioje prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pobūdis. Antai laikinąsias apsaugos priemones galima taikyti tiek įprastoje civilinėje byloje, tiek ir byloje su užsienio elementu. Pavyzdžiui, ieškinys pareiškiamas atsakovui, kurio gyvenamoji vieta kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Tokiu atveju laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsižvelgiant į Europos Sąjungos proceso teisės nuostatose įtvirtintus ypatumus.
– Kurios rūšies laikinąsias apsaugos priemones dažniausiai prašo taikyti?
– Kurios rūšies laikinąją apsaugos priemonę prašoma taikyti, lemia nagrinėjamos bylos specifika. Apylinkių teismuose daugiausia išnagrinėjama bylų dėl skolos priteisimo, tikriausiai todėl dažniausiai prašoma taikyti atsakovui priklausančio turto areštą. Bylose, kuriose nagrinėjami skundai dėl antstolių veiksmų, dažnai prašoma stabdyti išieškojimą vykdymo procese. Šeimos bylose dažnai sprendžiamas laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo klausimas, gerokai rečiau – sutuoktinio įpareigojimo gyventi skyrium ar kt.
– Kokiomis sąlygomis gali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės?
– Pirma, ieškinio reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas. Antra, teismas, susipažinęs su pareikštu prašymu, turi pagrįstai abejoti, kad netaikant laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
Kiekvieną kartą teismas turi įvertinti, ar taikoma laikinoji apsaugos priemonė atitinka reikalavimo esmę, yra ekonomiška ir tinkama tikslui pasiekti. Pavyzdžiui, turtiniuose ginčuose areštuojamo turto vertė negali viršyti pareikšto reikalavimo. Taigi taikomos laikinosios apsaugos priemonės turėtų ne tik užtikrinti būsimo teismo sprendimo vykdymą, bet taip pat ir nepadaryti nuostolių atsakovui, nepažeisti kitų asmenų teisėtų interesų.
– Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas iš 3 100 prašymų per pirmuosius penkis šių metų mėnesius net 1 263 kartus atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
– Labai dažnai ieškiniuose ar pareiškimuose dėl teismo įsakymų išdavimo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bet jų taikymo pagrindas nepakankamai motyvuotas ir nepagrįstas jį patvirtinančiais dokumentais. Pavyzdžiui, daug prašymų, kuriuose prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, konkrečiai – atsakovo turto areštą, motyvuojant didele ieškinio suma ir kad tai savaime lemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.
Tokia nuostata neteisinga. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, juridinio asmens įstatiniu kapitalu, ūkine veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, taip pat šios įmonės įsipareigojimais, yra didelė.
Teismas, kiekvieną kartą nagrinėdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vertina, ar prašoma priteisti suma didelė konkrečiam skolininkui, atsižvelgiant į jo teisinį statusą, turtinę padėtį, veiklos apimtis, pelningumą bei kitas reikšmingas aplinkybes. Tik įvertinus nurodytas aplinkybes galima nustatyti, ar ginčo suma laikytina didele. Dėl to ieškovas prie prašymo turėtų pridėti įrodymus, pagrindžiančius duomenis apie atsakovo (skolininko) turtą ir turtinę padėtį, kad teismas galėtų įvertinti jo mokumą. Jei ieškovas gauti duomenų apie skolininko turtą negali, jis turėtų pateikti šį faktą patvirtinančius įrodymus.
– Ar prašomo priteisti reikalavimo dydis turėtų įtakos, jei byloje atsakovas būtų fizinis asmuo?
– Kaip minėjau, kiekvieną kartą turi būti vertinamas skolininko mokumas, jo turtinė padėtis, todėl visiškai nesvarbu, kas yra atsakovas – fizinis ar juridinis asmuo. Negalima apibrėžti konkretaus dydžio, kokia skolos suma laikytina didele, nes kiekvienu atveju jos dydis gali skirtis: vienam kelių tūkstančių litų suma gali būti didelė, o kitam keliasdešimt tūkstančių litų suma – ne.
– Ieškovai kartais mano, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos, nes atsakovas nereaguoja į raginimą grąžinti skolą. Ar to pakanka?
Kai atsakovas ilgą laiką negrąžina skolos ieškovui, nebendradarbiauja su juo, nereaguoja į raginimus, ieškovas pareiškia ieškinį teisme. Jūsų išvardytas aplinkybes tikriausiai būtų galima nurodyti kiekviename ieškinyje dėl skolos priteisimo, todėl tik šios aplinkybės neteikia pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Jos turėtų būti vertinamos kartu su kitomis pirmiau nurodytomis aplinkybėmis. Svarbu, kad prašymo turinys ir pateikti įrodymai pagrįstų tikimybės ir grėsmės, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, realumą.
– Minėjote, kad civilinėse bylose dėl antstolių veiksmų dažnai prašoma stabdyti išieškojimą.
– Ieškovai prašo stabdyti išieškojimą vykdymo procese ne tik bylose, kuriose sprendžiamas antstolio veiksmų teisėtumo klausimas, bet ir dėl notarų vykdomojo įrašo teisėtumo, sutarčių modifikavimo ir kt. Dažnai nepagrįstai prašoma stabdyti išieškojimą, nors vykdymo procesas dar neprasidėjęs – vykdomasis dokumentas dar nebūna pateiktas antstoliui vykdyti.
– Nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais. Iš statistinių duomenų matyti, kad Vilniaus apylinkės teismas netenkino daugiau nei 40 proc. prašymų. Ar dažnai skundžiamos šios nutartys?
– 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojus CPK pakeitimams, už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas 100 Lt dydžio žyminis mokestis. Jis įpareigoja šalis susimąstyti, ar iš tiesų yra pagrindas skųsti teismo nutartį. Tokių skundų nedaug.
Kartais su atskiraisiais skundais šalis pateikia įrodymus, pagrindžiančius laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą ar, priešingai, kad jos pritaikytos nepagrįstai. Tokiais atvejais teismas, sutikdamas su atskiruoju skundu, panaikina skundžiamą nutartį ir priima naują nutartį.
– Į kokius aspektus dėmesį turėtų atkreipti asmenys, prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones?
– Žinoma, kartais norėtųsi, kad šalys daugiau domėtųsi nagrinėjama byla. Pasitaiko atvejų, kad ieškovai prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kai jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas. Norėtųsi, kad prašymai būtų ne tik suformuluoti, bet ir pagrįsti.