Teisėjas vakar: ranka rašyti 30 lapų sprendimai
A. Norkūnas teisėjauti pradėjo 1992 m., pačioje Lietuvos nepriklausomybės aušroje. Teisėjas pasakoja, kad tuo metu teismų sprendimai turėdavo būti rašomi ranka.
„Sprendimą galėdavo sudaryti ir 10, ir 30 lapų. Ar galite įsivaizduoti, kiek laiko užimdavo techninis sprendimo išdėstymas?“ – retoriškai klausia A. Norkūnas.
„Prieš rašydamas nuosprendį turėdavai pagalvoti, kaip įmanoma glausčiau, trumpiau, neprarandant esmės jį išdėstyti, – sako teisėjas ir šypsodamasis priduria: – Žinoma, tikra nelaimė būdavo, jei rašydamas 7 lapą suprasdavai, kad pasirinkai ne tuos motyvus ir sprendimo priimti nepavyks. Tuomet tekdavo rašyti iš naujo.“
A. Norkūnas prisimena, kad kartais taisant klaidą rašomame nuosprendyje popierius būdavo pratrinamas kiaurai. „Ištrinama, vėl rašoma, rašalas išsilieja, reikia valyti, vėl trinti ir atsiranda skylė. Tokios techninės kliūtys sunaikindavo marias laiko“, – pasakoja teisėjas.
„Mano stalčiuje yra rašalinis rašiklis, kuriuo esu parašęs ne vieną nuosprendį. Vienu metu sprendimus rašydavome blankuose, kurie buvo pagaminti iš šiurkštaus popieriaus, panašaus į tuo metu parduotuvėse naudotąjį prekėms vynioti. Skrebendami tokius lapus net ir geriausius plunksnakočius „surašydavome“ labai greitai“, – sako LAT teisėjas.
Paklaustas, kokiomis priemonėmis tekdavo naudotis rašant teismo sprendimus, teisėjas teigia, kad nepakakdavo tiesiog turėti vieną ar kitą kodeksą.
Teismas vakar: „Windows 3.1“, 13 colių „gaublys“ ir 10 diskelių
A. Budrys pasakoja, kad 1995 m. nepriklausomai nuo teismų dydžio kiekviename jų buvo po vieną konsultanto informatiko etatą ir vieną kompiuterį, kuriame veikė operacinė sistema „Windows 3.1“. Būtent konsultantu informatiku tais metais Zarasų teisme pradėjo dirbti dabartinis Vilniaus miesto apylinkės teisėjas.
„Niekas nežinojo, ką su tuo kompiuteriu veikti, visi bijojo net artyn prieiti. Ką su juo daryti, išmaniau tik dėl to, kad buvau savarankiškai tuo domėjęsis“, – patirtimi dalijasi teisėjas.
A. Budrys teigia, kad kartais šiuo prietaisu reikėdavo suvesti statistinius duomenis, teismų sprendimų tekstus, mat tuo metu visi teisėjai rašė ranka, o spausdinimo mašinėlėmis sprendimus perrašydavo mašininkės.
Teisėjas pasakoja, kad tais metais atsirado operacinė sistema „Windows 95“, kurios pristatyme, vykusiame parodoje „Infobalt“, jam teko dalyvauti teismui leidus išvykti į komandiruotę Vilniuje. „Jau nebepamenu, kokias būdais gavęs šią į dešimtį diskelių įrašytą programinę įrangą įdiegiau tame vieninteliame teismo kompiuteryje“, – prisimena jis.
A. Budrys pasakoja, kad 2005 m. pradėjo dirbti teisėjo padėjėju Vilniaus teisme.
„Gavau kompiuterį, kuriame nebuvo interneto. Jo keturiolikos colių monitorius priminė gaublį, jame buvo sunku ką įžiūrėti. Šiuo kompiuteriu rašydavau sprendimus, juos išsaugodavau diskelyje ir duodavau teisėjui išsispausdinti“, – kalba A. Budrys. Tuo metu daugelis kompiuterį naudojo tik dokumentų tekstams surinkti ir spausdinti.
Jis teigia, kad 2006 m., persikėlus į naujas teismo patalpas, teisme įdiegtas kompiuterinis tinklas, kiekvienas teisėjas, jo padėjėjas turėjo po kompiuterį, atsirado galimybė efektyviau keistis dokumentais, išnaudoti elektroninio pašto teikiamus privalumus, prasidėjo LITEKO laikai.
„Reikia pasakyti, kad teisėjai labai greitai pajuto, kad kompiuteris – labai reikalinga darbo priemonė“, – sako teisėjas.
Kaip teismo darbas atrodo šiandien?
„Kartais užėjusieji į mano kabinetą nustemba: „Turite du kompiuterius?“ „Ne, tai tik du monitoriai“, – atsakau, – šypsosi A. Budrys. – Nebeįsivaizduoju, kaip galima dirbti su vienu: viename rašai, kitame peržiūri įstatymus, kaltinamuosius aktus, LITEKO, „Infolex“ sistemas ir kita, negadini popieriaus spausdindamas medžiagą, kad ją galėtum peržiūrėti.“
Abu pašnekovai mano, kad teismai dabar turi galimybę taupyti lėšas popieriui ir siųsdami elektroninius raštus.
„Teisėjų etikos ir drausmės komisijoje tvarkydami dokumentus teismams nebesiuntinėjame popierių. Manau, kad visuose teismuose turėtų būti diegiamas toks požiūris“, – teigia A. Norkūnas.
„Mes, teisėjai, galime atsidėti tam darbui, kuriam ir esame priimti – spręsti teisines problemas, o ne medžioti informaciją, – apie šių laikų darbo teisme pokyčius kalba A. Norkūnas ir įžvelgia dar vieną informacinių technologijų privalumą: – Elektroninei sistemai patikėtas bylų skirstymo procesas yra objektyvus ir nekelia diskusijų.“
Jo teigimu, anksčiau įstatymų nereglamentuotas, teismų pirmininkų sąžinei patikėtas bylų skirstymas sukeldavo nemažai abejonių dėl teismų vadovų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi netolygiai išdalijant bylas teisėjams.
A. Budrys pastebi dar daugiau inovacijų privalumų. „Atsiradę įvairūs skaitmeniniai registrai padeda priimti teisingą sprendimą: dabar nereikia teikti begalės nekilnojamojo turto, socialinio draudimo ar pan. užklausų. Daug greičiau galiu patikrinti, ar dėl darbo bausmę sušvelninti prašantis žmogus iš tiesų dirba, ar jis nemeluoja, iš Registrų centro galiu greitai gauti atsakymą, o anksčiau tai užtrukdavo daug ilgiau“, – teigia A. Budrys.
Jo nuomone, apgavikus išaiškinti padeda ir LITEKO sistema. „Joje galima pamatyti, kad, pavyzdžiui, tas pats žmogus su tuo pačiu automobiliu ir asmeniu, kurio sakosi nepažįstąs, jau yra kažkur įkliuvęs“, – sako teisėjas. Be to, A. Budrys LITEKO sistemoje esančia informacija dažnai naudojasi bendrindamas nuosprendžius, peržiūrėdamas visas savo bylas ir pan.
Pašnekovai taip pat teigia besidomintys teismų sistemos naujienomis portale teismai.lt, kartais užsukantys į Lietuvos teismų intranetą. A. Budrys priduria, kad Vilniaus apylinkės teisme sukurtas „Kiemelis“ yra nepamainomas vidinis dalijimosi informacija tinklas tokiame dideliame teisme.
A. Norkūnas mano, kad visos naujovės įsisavinamos. „Nesuprantu tų, kurie sako, kad nemoka naudotis. Niekas negimsta mokėdamas. Jei išmokstama vairuoti, galima išmokti ir įvairių naujovių“, – teigia teisėjas.
Jis priduria, kad internetas, socialiniai tinklai ir kitos priemonės yra naudingos ir informacijos paieškoms darbe, ir asmeniniams, kultūriniams interesams tenkinti.
Kur link judėti dabar?
Paklaustas, ar teismai jau įvaldė informacines technologijas, A. Budrys sako, kad gerėjantis kompiuterinis raštingumas vis dar nėra toks, kokio norėtųsi.
„Nors teismų informacinių technologijų specialistai turėtų kurti strategijas, mąstyti apie turimų darbo priemonių tobulinimą, jie vis dar sprendžia tokias problemas, kaip užstrigęs popieriaus lapas spausdintuve, vos spėja pernešti kompiuterius persikraustant darbuotojams iš vieno kabineto į kitą ir pan.“, – sako teisėjas.
A. Budrys pastebi, kad sistemos, pavyzdžiui, LITEKO, galėtų būti ir dar efektyvesnės priemonės, turinčios daugiau funkcionalumų. Teisėjas sako, kad dažnai pasitaiko sistemos gedimų, o tam, kad būtų elektroniniu parašu pasirašytas vienas dokumentas, tenka paspausti ne vieną dešimtį mygtukų.
„Taip, džiaugiamės, kad advokatams ar bylų šalims per sistemą pasiekti bylų duomenis kur kas paprasčiau nei anksčiau, bet, siekdami gero jiems, turime pasirūpinti, kad ir mums būtų patogu“, – apie poreikį diegiant inovacijas siekti visapusiškos naudos kalba A. Budrys.
Abu pašnekovai neabejoja tokios naujienos kaip nuotoliniai teismo posėdžiai nauda.
„Tai labai svarbi priemonė sprendžiant smurto šeimoje bylas, apklausiant kalinius laisvės atėmimo įstaigose ar liudytojus, kurie gyvena užsienyje, – teigia A. Budrys. – Deja, man žinomas atvejis, kai su užsienio valstybe rengiant teismo posėdį kilo nesklandumų, kurie pakenkė visos Lietuvos teismų įvaizdžiui. Šiuo atveju nesklandumų kilo ne dėl teisinių problemų, o dėl specialistų neišmanymo.“ Teisėjas pabrėžia, kad investuoti reikia ne tik į kompiuterius ar programinę įrangą, bet ir į darbuotojus, kurie atsakingi už šiuos dalykus.
Informacinės technologijos reikalauja ne tik finansinių investicijų, bet ir laisvesnio požiūrio į inovacijas.
„Kodėl nesuteikiame teisėjui galimybės laikyti savo darbus virtualioje laikmenoje, dirbti nuotoliniu būdu, naudojantis debesijos technologijomis? Juk svarbiausias darbas yra ne surašyti nuosprendį, o jį gerai apgalvoti ir rašyti ten ir tada, kai ateina geriausios mintys“, – sako A. Budrys.
Taip pat teisėjas teigia, kad kiekvienas teisėjas ar teismo darbuotojas turėtų suvokti, jog reikėtų turėti savo duomenų kopiją siekiant juos apsaugoti, pavyzdžiui, kai nepataisomai sugenda kompiuteris.
„Iš tiesų yra labai daug galimybių, kuriomis mes dar nesinaudojame. Pavyzdžiui, dabar yra galimybė vienu metu teisėjui su padėjėju dirbti su vienu dokumentu. Reikia galvoti, kaip tai įdiegti, kaip tokiuose dideliuose teismuose kaip Vilniaus miesto apylinkės teismas darbą padaryti efektyvesnį“, – idėjomis dalijasi teisėjas.
Informacinės technologijos: kelias teismų atvirumo ir prestižo link
Pašnekovai mano, kad inovacijos padeda teismams būti atviresniems visuomenei, patraukliai pranešti apie savo darbus, paskatinti žmones domėtis teismų savivaldos institucijų veikla.
„Jei inovacijomis besidominčiam žmogui naudodamiesi naujausiomis technologijomis patraukliai nušviesime ne tik teisėjų, bet ir kitų teismų ar teisėsaugos darbuotojų veiklą, į teisingumo sistemą pritrauksime ne tik puikių teisininkų, bet ir teismo ekspertų biochemikų ar kitų specialistų“, – sako A. Norkūnas.
Jis mano, kad kuo geriau žmonės supras, kaip vykdomas teisingumas, tuo geriau bus vertinama visa ši sistema ir daugiau teisinių profesijų bus laikomos prestižinėmis.
„Prestižas yra ne tik teisėjo darbas. Prestižas turi būti ir darbas teisme. Teismas turi tapti prestižiniu darbdaviu“, – apie ateities perspektyvą kalba LAT teisėjas.
Ernesta Sakalauskienė, Nacionalinės teismų administracijos Teisės skyriaus vedėja, teismo mediatorė:
Teismuose nemokamą taikų ginčų sprendimų būdą – teisminę mediaciją – renkasi vis daugiau bylininkų. 2012 m. teisminei mediacijai buvo perduota 17 bylų, 2013 m. – 37, o 2014 m. – jau 53 bylos. Jau metus laiko teisminė mediacija gali būti vykdoma visuose šalies teismuose, o nuo šių metų rudens ji perkelta ir į elektroninę erdvę.
Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo e.teismas.lt vartotojai net neišeidami iš namų ar biuro gali ginčus spręsti teisminės mediacijos būdu. Jiems suteikta galimybė inicijuojant ginčą, t. y. teismui teikiant dokumentą, parengtą pasinaudojant e.teismas.lt šablonu, išreikšti sutikimą / nuomonę dėl ginčo ar jo dalies perdavimo teisminei mediacijai.
Teisėjas šiame procese taip pat gali būti aktyvus – matydamas, kad yra galimybė susitarti taikiai pasinaudojant teismine mediacija, bylos šalims – e.teismas.lt vartotojams – gali išsiųsti siūlymus pabandyti ginčą išspręsti teisminės mediacijos būdu.
Pasirinkę teisminę mediaciją, portale e.teismas.lt ginčo šalys ir teismo mediatorius specialiuose virtualiuose pokalbių kambariuose gali diskutuoti, tartis, siųsti dokumentus, netgi pasirašyti ir teismui pateikti tvirtinti taikos sutartį.
Tokia galimybė ypač svarbi sprendžiant ginčus, kurių bent viena iš šalių yra išvykusi į kitą valstybę, ginčo šalys gyvena skirtinguose miestuose ir pan.
Justinas Usonis, advokatas, Advokatų tarybos Informacinių technoliogijų komiteto pirmininkas
Šiuolaikinės technologijos palengvina žmonių bendravimą, tačiau tuo pačiu didina darbų apimtis ir verčia spartinti darbo procesą. Šiuolaikinis advokatas, turintis modernias ryšio priemones (pvz., mobilųjį telefoną ir el. paštą jame), intensyviai įtraukiamas į profesinę veiklą, o advokato kontoros dokumentai beveik telpa į mobilųjį telefoną ar planšetę. Normaliu dalyku tampa advokato darbas ne tik biure, nes dėl informacinių technologijų jis gali dirbti – atsakinėti į skambučius ar laiškus, skaityti ar siųsti teismui dokumentus – bet kada ir bet kur: kavinėje, kelionėje, traukinyje ar net laukdamas eilėje prie gydytojo kabineto.
Pagrindinį bendravimą su teismais palengvinęs technologinis žingsnis – portalas „E.teismas.lt“, kuriuo naudojantis bylos teisme tvarkomos elektroniniu būdu. Tai didžiulis palengvinimas advokatams – taupome lėšas ir laiką, nereikia spausdinti keleto kopijų dokumentų, nereikia dokumentų nuorašų surišti ir tvirtinti advokato parašu, nes tai sistema atlieka advokato elektroniniu parašu automatiškai, nereikia siųsti dokumentų paštu, vykti susipažinti su byla į teismą, galima susipažinti su bylos eiga ir posėdžių garso įrašu savo darbo vietoje, taip pat naudojantis sistema galima sumokėti žyminį mokestį, teismo posėdžio metu ekrane visi dalyviai gali matyti analizuojamą elektroninį dokumentą ir kt. Manau, kad naudojantis naujovėmis bus lengvinamas ir teismo darbas – bylos šalys nebeskambins į teismą norėdamos sužinoti apie bylos eigą ar kitais techniniais klausimais.
Technologijos tobulėja, siekiame kuo plačiau jas išnaudoti ir matome nemažai jų plėtros galimybių. Lietuvos advokatūra 2015 m. sudarė IT komitetą, kurio viena iš užduočių – tobulinti advokatūros informacinių technologijų ir valstybės valdomų informacinių sistemų integravimą. Advokatūra kartu su teismais ieško teisinių ir technologinių sprendimų, kaip sinchronizuoti advokatų ir teisėjų užimtumo kalendorius, juos perkeliant į virtualiąją erdvę, ieško būdų virtualaus teismo posėdžio galimybėms įgyvendinti, kad bylos šalims nereikėtų fiziškai vykti į teismo posėdžius, nes jie vyktų telekonferencijos būdu. Norėtume turėti ir automatinę lietuvių kalbos žodžių pavertimo tekstu sistemą, kuri leistų „įkalbėti“ tekstą tiesiai į dokumentą nesinaudojant klaviatūra.
Advokatūra džiaugiasi konstruktyviu bendradarbiavimu su Nacionaline teismų administracija, reguliariai susitinka aptarti technologinių naujovių diegimo galimybių. Norėtume kartu tobulinti LITEKO sistemą, tačiau gaila, kad dėl nepakankamo valstybės finansavimo teismų administracijos galimybės vykdyti technologinę plėtrą šiuo metu yra ribotos.
Matau, kad Lietuvos žmonės yra imlūs technologinėms naujovėms, mielai jomis naudojasi, todėl sieksime kurti ir diegti sistemas, kurios techninį darbą paliks mašinoms, o žmonės turės daugiau laiko sau.