Teisėjo padėjėjas – darbštus, pilietiškas ir ambicingas

Lietuvos teismuose dirba daugiau nei septyni šimtai teisėjų padėjėjų. Ši teisininkų grupė jau spėjo tapti reikšminga teismų sistemos dalimi. Padėjėjai svarbūs ir formuojant teisėjų korpusą, nes dažnas iš jų uoliai mokosi bei turi tikslą ateityje tapti teisėju. Ką dirba teisėjų padėjėjai ir kokiomis savybėmis jie turi pasižymėti? Kviečiame pažvelgti į padėjėjų darbo kasdienybę, jų teises ir pareigas prisidedant prie teisingumo vykdymo proceso.

Teismuose – beveik 20 metų

Teisėjų padėjėjai bendrosios kompetencijos ir specializuotuose administraciniuose teismuose dirba beveik du dešimtmečius. Stipriai padidėjus teismų darbo krūviui, sprendimas steigti teisėjų padėjėjų pareigybę priimtas 2002 metais. Nuo to laiko padėjėjų korpuse įvyko dideli pokyčiai. Jeigu įsteigus teisėjų padėjėjų pareigybę teismuose šių tarnautojų buvo labai nedaug, tai šiuo metu Lietuvos teismuose dirba daugiau nei 700 teisėjų padėjėjų.

Dažnai sakoma, kad teisėjas, jo padėjėjas ir teismo posėdžių sekretorius – maža komanda dideliame teismo kolektyve. Atlikdami įvairias teisėjo paskirtas užduotis jo padėjėjas ir teismo posėdžių sekretorius padeda teisėjui rengti bylas nagrinėti posėdžiuose, užtikrinti efektyvų teisingumo vykdymo procesą. Kiekvieno Lietuvos teismo tikslas – turėti po vieną teisėjo padėjėją kiekvienam teisėjui.

Kaip parodė šiais metais paskelbtos Valstybės kontrolės atlikto teismų audito išvados, visiškai sukomplektuotoms teisėjų komandoms dar trūksta 15 proc. teisėjų padėjėjų ir teismo posėdžių sekretorių, tad kartais teisėjo padėjėjas gali dirbti su dviem teisėjais. Tokia praktika dažnesnė dirbant su teisėjais, nagrinėjančiais baudžiamąsias bylas.

Ką gali teisėjo padėjėjas?

Teisėjo padėjėjai – valstybės tarnautojai. Tad norint eiti šias pareigas reikia atitikti numatytą išsilavinimo cenzą bei laimėti konkursą į valstybės tarnybą. Pagrindiniai kandidatams keliami reikalavimai: turėti aukštąjį universitetinį teisės krypties išsilavinimą, nepriekaištingai išmanyti ir gebėti taikyti teisės aktus, mokėti sklandžiai dėstyti mintis, turėti dokumentų rengimo ir valdymo įgūdžių. Konkurso metu tikrinamos materialinės ir procesinės teisės žinios, valstybės tarnybos nuostatų išmanymas. Padėjėjo darbą renkasi įvairios teisininkų grupės: tiek teisės studijas baigę jaunuoliai, tiek jau patyrę teisininkai, dažnai ateinantys dirbti ne tik iš kitų valstybės institucijų, bet ir iš privataus sektoriaus.

Teisėjo padėjėjas dirba pagal teisėjo pateiktas užduotis. Būtent šie valstybės tarnautojai padeda teisėjui atlikti įstatymų ir kitų teisės aktų analizę, sistemina bylai aktualią informaciją, rengia bylas nagrinėti teismo posėdyje, rašo teismo procesinių dokumentų projektus, paruošia nuasmenintas priimtų teismo procesinių sprendimų versijas, kurios prieinamos visuomenei, vykdo kitus teisėjo pavedimus. Teisėjų padėjėjai nevykdo teisingumo, nepriima galutinių teismo procesinių sprendimų ir neturi sprendžiamojo balso teisingumo vykdymo procese. Dalis padėjėjų nesispecializuoja, o didesniuose teismuose turi galimybę dirbti konkrečioje – administracinės, baudžiamosios arba civilinės – teisės srityje.

Teisėjo padėjėjo darbo virtuvė labai priklauso nuo teismo, kuriame jis dirba, kompetencijos. Apylinkės teismuose dažnai reikia atlikti skubius darbus. Pavyzdžiui, kai kurių procesinių sprendimų terminas – viena ar trys darbo dienos nuo dokumento gavimo. Tokiu atveju teisėjo padėjėjas turi gana skubiai parengti procesinio dokumento projektą teisėjui. Regionų apygardos administraciniuose teismuose ar bendrosios kompetencijos apygardos bei aukštesniuose teismuose teisėjų padėjėjai daugiau laiko gali skirti išsamesnių teismo procesinių dokumentų projektų rengimui ar teisminės praktikos analizei.

Įdomus ir dinamiškas darbas

Kaip teigia Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriuje dirbanti teisėjo padėjėja Simona Venskutė, kasdieninis žinojimas, kad bent netiesiogiai prisidedi prie teisėjų vykdomo teisingumo, skatina labai atsakingai ir dėmesingai žvelgti į savo pareigas.

„Mano nuomone, teisėjo padėjėjo pareigybė yra labai įvairiapusiška. Tai atskleidžia pats darbo pobūdis – padėjėjas rengia teismo procesinių sprendimų projektus, apibendrina teismų praktiką bylai aktualiais ginčo klausimais, atlieka teisės aktų analizę, padeda teisėjui pasirengti bylos nagrinėjimui. Tiesa, kad dviejų vienodų bylų nebūna, todėl teisėjo padėjėjo pareigybė puikiai atspindi mokymosi visą gyvenimą principą – kasdien sužinai kažką naujo ir turi galimybę tas žinias taikyti praktikoje. Unikalu yra tai, kad teisėjo padėjėjas mato visą bylos kelią (pavyzdžiui, nuo pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo iki nuosprendžio priėmimo) ir turi galimybę prisidėti prie kilusio konflikto sprendimo. Kiekvienos bylos individualumas rodo, kad rutinos šiame darbe itin mažai“, – sako S. Venskutė.

Geram teisėjo padėjėjo darbui labai svarbios ir asmeninės savybės: atsakingumas, darbštumas, imlumas, tinkamas laiko ir darbų planavimas. Teisėjo padėjėjai turi daug dėmesio skirti teisės aktų pakeitimams, domėtis kintančia teismų praktika. Kaip sako S. Venskutė, turbūt sudėtingiausia darbe – baimė suklysti.

„Kalbėdama apie darbo pobūdį, negalėčiau išskirti kažko sudėtingo, nes bylos, kurios kelia iššūkį kaip teisininkei, tik skatina dar labiau gilintis ir domėtis tiek proceso, tiek materialiosios teisės klausimais. Turbūt sudėtingiausia yra kasdien jausti vidinę klaidos baimę, nes aiškiai supranti, kad kiekvienoje byloje yra sprendžiamas žmonių likimas, jiems itin reikšmingi klausimai. Nors ketverių darbo metų laikotarpis nėra ilgas, tačiau yra bylų, kurias tikrai prisiminsiu labai ilgai. Dažnai pagalvoju, kaip po sukrečiančių įvykių susiklostė tolesnis tų žmonių gyvenimas“, – teigia S. Venskutė.

Motyvuoja teisėjo karjera

Nors ne visi teisėjų padėjėjai pasirenka teisėjo karjeros kelią, to siekiantiems šis darbas – puiki galimybė kaupti reikalingas žinias ir patirtį. Įgiję penkerių metų teisinio darbo stažą, padėjėjai gali laikyti teisėjo egzaminą ir siekti naujo karjeros laiptelio. Kaip antrina Teisėjų padėjėjų asociacijos pirmininkė Simona Bareikytė, iš tiesų didelė dalis naujai skiriamų teisėjų yra ragavę teisėjo padėjėjo duonos.

„Negaliu sakyti, kad kiekvieno teisėjo padėjėjo tikslas – ateityje tapti teisėju. Vis dėlto dažnas padėjėjas turi tokią karjeros viziją. Šį darbą dažnai renkasi smalsūs, ambicingi, pilietiški teisininkai, todėl, įgiję teisėjo egzaminui būtiną teisinio darbo stažą, jie natūraliai nori siekti daugiau, nuoširdžiai vertina darbo teisme perspektyvas. Pastebime, kad padėjėjai labai domisi skelbiamais mokymais, įvairiomis profesinėmis galimybėmis. Žinoma, reikia ne tik noro ir žinių, bet ir tinkamų asmeninių savybių. Teisėju tapti siekiantis teisininkas turi turėti itin aukštą teisinę kvalifikaciją, puikius darbo įgūdžius, psichologinį pasirengimą, dalykines ir asmenines būdo savybes, atitikti nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Teisėjo darbas – atsakingas ir įtemptas, todėl karjeros siekiantys teisėjų padėjėjai stengiasi stiprinti tokiam darbui reikalingas savybes, išlaikyti elgesio standartą ne tik darbe, bet ir asmeniniame gyvenime“, – sako S. Bareikytė.

Apie Teisėjų padėjėjų asociaciją

Teisėjų padėjėjų asociacija šį rugsėjį šventė 15 metų įsteigimo sukaktį. Asociacija sukurta siekiant stiprinti ir burti teisėjų padėjėjų bendruomenę. Šiuo metu ji vienija 150 narių iš įvairių Lietuvos teismų. Nors daugiausia teisėjų padėjėjų dirba didžiųjų miestų teismuose, asociacijos veikloje aktyviai dalyvauja ir teisėjų padėjėjai iš mažesnių Lietuvos miestų: Telšių, Utenos, Plungės, Tauragės, Alytaus. Asociacijos organizacinius klausimus sprendžia visuotiniame narių susirinkime trejų metų laikotarpiui renkama valdyba, finansinę veiklą prižiūri Revizijos komisija.

Pagrindinė asociacijos veiklos kryptis – teisėjų padėjėjų kvalifikacijos kėlimas ir mokymų organizavimas. Vien per šiuos metus mokymai organizuoti jau šešis kartus. Taip pat daug dėmesio skiriama asociacijos plėtrai, teisinio švietimo projektams, pilietinėms iniciatyvoms, teisėjo padėjėjo darbui viešinti.

Asociacijos nariai kartu mini profesines ir valstybines šventes, diskutuoja jų veiklai reikšmingais klausimais. Nariu gali tapti kiekvienas teisėjo padėjėjas, patarėjas, konsultantas (taip pat ir pakaitiniai teisėjų padėjėjai), užpildęs nurodytos formos prašymą ir sumokėjęs stojamąjį įnašą.

Teisėjų padėjėjai dirba daugelyje Europos teismų

Teisėjų padėjėjai prie teisingumo vykdymo proceso prisideda ir kitose Europos valstybėse. Dažnai jie vadinami teismo pareigūnais, tarnautojais, asistentais, o kai kur – kandidatais į teisėjus. Taip pat skiriasi jiems nustatyti reikalavimai ir įgaliojimų ribos. Kaimyninėse valstybėse darbo tvarka labai panaši kaip ir Lietuvoje.

Pavyzdžiui, Latvijoje įprasta, kad kiekvienas teisėjas turi po padėjėją ir teismo posėdžių sekretorių. Padėjėjai atlieka įvairius teisėjų pavedimus. Lenkijoje teisėjų padėjėjai taip pat renkami konkurso būdu bei turi labai panašias atsakomybes kaip Lietuvoje: rengia bylas nagrinėti ir atlieka kitus darbus, būtinus tinkamam teisingumo vykdymo procesui. Jų vaidmuo siejamas su reikšmingu teisėjų darbo krūvio mažinimu ir greitesniu teisingumo vykdymo procesu.

Kai kuriose valstybėse teisėjo padėjėjo darbas tiesiogiai susijęs su teisėjo karjeros siekiu. Darbą teisme renkasi asmenys, siekiantys teisėjo darbui reikalingos patirties bei žinių. Prancūzijoje tinkamą išsilavinimą įgiję asmenys gali dalyvauti konkurse į teisėjo padėjėjus. Pradėję dirbti jie dalyvauja specialioje mokymo programoje, kurią baigę gali tapti teisėjais. Čekijoje karjeros siekiantis teisininkas turi atlikti trejų metų teisėjo stažuotę teismuose.

Stažuodamiesi teismuose teisėjo karjeros teisininkai siekia ir Švedijoje. Šioje valstybėje teismuose įdarbinama tik apie 30 proc. pretendentų į šias vietas. Asmenys iki 8 metų stažuojasi ir laiko kvalifikacijos patikrinimo testus, kol tampa teisėjais.

Straipsnio autorė Jomilė Juškaitė-Vizbarienė yra Teisėjų padėjėjų asociacijos valdybos narė, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjo padėjėja.