Dėl avarijos kalta pripažinta ir pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausme nuteista, jos vykdymą atidedant dvejiems metams, L. Skliutienė nesutinka su nukentėjusiąja pripažintai teisėjai bei jos sužalotam sūnui priteistomis kompensacijomis – jiems moteris privalo sumokėti 200 tūkst. Lt.
L. Skliutienė buvo pripažinta kalta dėl dar 2005-ųjų birželio 14-ąją įvykusios avarijos, kai Molėtų rajone išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais važiavusiu teisėjos A. Rakauskienės sūnaus vairuojamu automobiliu. Dėl šio eismo įvykio nuo patirtų sužalojimų mirė teisėjos vyras, jos sūnui buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dar dviem automobilio keleiviams – nesunkūs sveikatos sutrikdymai.
Vėliau L. Skliutienė iškėlė versiją, kad eismo įvykis galėjo įvykti dėl prieš įvykį atsiradusių jos sveikatos sutrikimų, kurie nulėmė, jog jos vairuojamas automobilis eismo įvykio metu tapo nevaldomas.
Su šia versija susijusius bylos duomenis įvertinę teismai nustatė, kad šį eismo įvykį nulėmė ne L. Skliutienės sveikatos sutrikimai, o jos padaryti KET pažeidimai.
„Tyrimo metu nebuvo nustatyta jokių objektyvių duomenų, jog L. Skliutienės veiksmams – išvažiavimui automobiliu į priešpriešinio eismo juostą – įtakos būtų turėję kokie nors jai nustatytų ligų paūmėjimai ar kitokie sveikatos sutrikimai“, – nurodė teismas. Šią išvadą dar 2008-ųjų balandį patvirtino ir galutinius bei neskundžiamus nuosprendžius priimantis LAT.
Praėjus ketveriems metams po galutinio LAT verdikto L. Skliutienė kreipėsi į generalinį prokurorą Darių Valį ir paprašė atnaujinti baudžiamąjį procesą dėl esą naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Prokuratūra jos prašymo nepatenkino, jį atmetė ir Vilniaus apygardos teismas, todėl moteris skundėsi Lietuvos apeliaciniam teismui. Nuteistoji teismo prašė D. Valį įpareigoti paduoti teismui prašymą atnaujinti procesą „su reikalavimu visiškai netenkinti visų nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų civilinių ieškinių, pareikštų šioje baudžiamojoje byloje“.
Nuteistoji pažymėjo, kad visi civiliniai ieškiniai, pareikšti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų baudžiamojoje byloje pilnai negalėjo ir negali būti patenkinti.
„Nukentėjusioji A. Rakauskienė realiai gavo išmokas keliais pagrindais (iš kelių šaltinių): pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, pagal nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą bei iš darbdavio – UAB „Rugelis“, tačiau apie tai Molėtų rajono apylinkės teismui, nagrinėjusiam šią baudžiamąją bylą, nebuvo žinoma“, – skunde rašė L. Skliutienė.
Ji taip pat pažymėjo, kad nebuvo ištirta, ar automobilį vairavęs teisėjos sūnus „buvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina“.
Be to, moteris pabrėžė, kad nebuvo tirta, ar negalėjo teisėjos vyro mirtis „ištikti ne dėl avarijos, bet ir dėl medikų klaidos“. Maža to, ji nurodė, kad niekas netyrė, ar „už automobilio vairo galėjo sėdėti kitas asmuo ir pan.“.
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Viktoras Kažys trečiadienį šį L. Skliutienės skundą atmetė kaip nepagrįstą.
„Nuteistosios skundo argumentai dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo, tame tarpe ir duomenų, pagrindžiančių pareikštų civilinių ieškinių pagrindą ir dydį, vertinimo neduoda pagrindo daryti išvadą, jog teismui, priėmusiam nuosprendį, nebuvo žinomos kokios nors reikšmingos bylos aplinkybės“, – pabrėžė teismas.
Pasak teisėjo, L. Skliutienės nurodytos aplinkybės nei kiekviena atskirai, nei kartu su anksčiau byloje nustatytomis kitomis aplinkybėmis neįrodo, kad nuteistoji yra nekalta arba kad ji padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią ji nuteista.
„Nuteistosios L. Skliutienės teiginiai dėl, neva, neteisingai ir nepagrįstai pilnai tenkintų byloje pareikštų civilinių ieškinių bei priteistų piniginių sumų nukentėjusiesiems yra deklaratyvūs ir nelaikytini nei naujai paaiškėjusiais, nei turinčiais kokią nors įtaką teismo išvadų teisingumui“, –neskundžiamoje nutartyje nurodė teisėjas V. Kažys.