Anot Nacionalinės teismų administracijos pranešimo, teikimą dėl vieno Kauno apygardos teismo teisėjo galbūt aplaidaus pareigų atlikimo buvo pateikęs Kauno apygardos teismo pirmininkas Nerijus Meilutis. Jis nurodė, kad teisėjas buvo nepakankamai pareigingas ir atidus baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu.
Bylai nagrinėti buvo sudaryta vienos sudėties teisėjų kolegija, tačiau ji buvo išnagrinėta kitos sudėties teisėjų kolegijos. Tai paaiškėjo išklausius teismo posėdžio garso įrašą.
Atlikus patikrinimą nustatyta, kad teisėjas – kolegijos pirmininkas ir pranešėjas – neužtikrino, jog teismo nuosprendis būtų pasirašytas tik teismo posėdyje dalyvavusių teisėjų. Kauno apygardos teismo vadovas šiuo atveju įžvelgė pareigingumo principo pažeidimo požymių.
Į Teisėjų etikos ir drausmės komisijos posėdį atvykęs teisėjas savo klaidą pripažino. Kadangi šis tarnybinis pažeidimas rimtų padarinių nesukėlė, jis įvertintas kaip mažareikšmis.
Taip pat komisija nagrinėjo Ingos Martinkėnaitės teikimą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo teisėjos veiksmų. Pareiškėjos manymu, teisėja savo elgesiu pažeidė vaiko teises ir teisėtus interesus, kadangi netaikė laikinųjų apsaugos priemonių ir esą vilkino bylą.
"Atlikus tyrimą nustatyta, kad skundas nepagrįstas, nes teisėja procesinius veiksmus atliko laikydamasi civilinį procesą reglamentuojančių teisės normų. Taip pat nerasta pagrindo pripažinti, jog teisėja būtų siekusi vilkinti procesą", - teigiama Nacionalinės teismų administracijos pranešime.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja skundėsi Romualdas Visokavičius ir Vytautas Petrušonis. Jie tvirtino, kad nagrinėdama baudžiamąją bylą teisėja darė psichologinį spaudimą liudytojui, taip pat posėdžio metu parašė raštelį ir perdavė prokurorui su raštelio turiniu nesupažindinusi proceso dalyvių.
Be to, anot R.Visokavičiaus ir V.Petrušonio, teisėja neperdavė teismo pirmininkui adresuoto prašymo sudaryti teisėjų kolegiją šiai bylai nagrinėti.
Komisijai teisėja paaiškino prokurorui perdavusi užrašą su klausimu "Ar bus prašymų?". Ji pripažino, kad šis veiksmas buvo neatsargus ir neapgalvotas.
Išklausius teismo garso įrašą nustatyta, kad teisėja nedarė įtakos liudytojui ir nepadarė kitų teikime nurodomų etikos pažeidimų.