Tiesa, Teisėjų tarybos, kurios įgaliojimai baigsis dar šių metų lapkritį, išsakyta nuomonė neturės jokios galios – į ją Seimo nariai galės atsižvelgti balsuodami dėl įstatymo pakeitimo.
Buvusio Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko K. Ramelio pateiktose Teismų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte numatyta, kad Teisėjų taryboje turėtų dirbti daugiau bendrosios kompetencijos teismų teisėjų, taip sumažinant iš administracinių teismų deleguojamų teisėjų skaičių.
K. Ramelio aiškinamajame rašte teigiama, kad administracinių teismų sistemoje yra 67 teisėjų etatai, o apylinkės ir bendrosios kompetencijos apygardų teismuose – 652, t.y. net apie 9,7 karto daugiau.
Parlamentaras nurodė, kad administracinių teisės pažeidimų bylas šiuo metu nagrinėja nebe administraciniai, o bendrosios kompetencijos teismai, todėl sumažėjo administracinių teismų ir atitinkamai padidėjo bendrosios kompetencijos teismų jurisdikcinės veiklos krūvis ir svoris.
„Siekiant ekonomiško, operatyvaus teismo proceso, t.y. siekiant kuo trumpesnių teismo procesų, teisėjų darbo krūvių vienodinimo, perskirstyti kai kurių administracinių ir bendrosios kompetencijos teismų teisėjų etatai – sumažėjo apygardų administracinių teismų teisėjų skaičius, atitinkamai išaugo bendrosios kompetencijos apylinkės teismų teisėjų skaičius, – teigė K. Ramelis. – Be to, padaugėjus apylinkės teismų teisėjų, padidėjo bendrosios kompetencijos apygardos teismų (šių teismų pirmininkų) vykdomos išorinės apylinkės teismų administracinės priežiūros apimtys“.
Be to, siūloma, kad apylinkių teismams atstovautų ne trys, o penki teisėjai.
Šiuo metu Teisėjų tarybą sudaro 21 narys – į ją automatiškai pagal pareigas patenka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT), Lietuvos apeliacinio teismo (LapT) ir LVAT pirmininkai. Visuotiniame teisėjų susirinkime taip pat yra išrenkama po tris teisėjus iš LAT, LapT.
Teisėjų tarybos įgaliojimų laikas – ketveri metai, nauja taryba Visuotiniame teisėjų susirinkime turėtų būti renkama lapkričio 9-ąją.