Akylesnis pilietis turbūt pastebi, kad viešosios nuomonės bendrovės „Baltijos tyrimai“ ir „Vilmorus“ apklausų duomenys apie pasitikėjimą tam tikromis institucijomis skiriasi. Vienas iš galimų paaiškinimų, kodėl taip yra, – skiriasi anketose pateikiami galimi atsakymo variantai į vienodai suformuluotą klausimą „Ar jūs pasitikite <...>?“ („Vilmorus“, be teigiamų ir neigiamų atsakymų, taip pat pateikia ir neutralų, kurį renkasi nemaža dalis apklausos dalyvių).
Kitas svarbus veiksnys – „geresnius“ rezultatus parodo specializuotos apklausos, kai tiriama gyventojų nuomonė tik tam tikroje konkrečioje srityje. Tuomet smarkiai išsiplečia užduodamų klausimų apimtis, gyventojai labiau į juos įsigilina, geriau apgalvoja atsakymus. Tyrimų rezultatams įtakos turi ir tai, kokiame kontekste baudžiamosios justicijos institucijos lyginamos: tarpusavyje ar su kitomis valstybės institucijomis.
Labiau mato – labiau pasitiki
Lyginant daugumos reprezentatyvių apklausų duomenis matyti kelios panašios tendencijos: prokuratūros ir teismai vertinami panašiai (dažniausiai labiau neigiamai nei teigiamai), o policija vertinama daug geriau. Tikėtina, kad aukštesniam policijos vertinimui įtakos turi policijos darbo specifika (jų matomumas ir žmonėms suprantamesnės funkcijos).
Su teismais, skirtingai nei policija, žmonės tiesiogiai susiduria daug rečiau, o nuomonę apie jų veiklą dažniausiai susidaro iš žiniasklaidos, paprastai iš televizijos. Geresnis policijos vertinimas, palyginti su kitomis baudžiamosios justicijos institucijomis, nustatytas ir daugelyje kitų Europos Sąjungos šalių, taip pat JAV, Kanadoje ir Australijoje.
Rezultatai priklauso nuo metodikos
Vidaus reikalų ministerija nuo 2005 m. pagal tą pačią metodologiją kasmet inicijuoja reprezentatyvias Lietuvos gyventojų apklausas. Didžiausią mokslinę ir praktinę vertę turi palyginamieji, vadinamieji longitiudiniai, tyrimai. Tam, kad duomenys būtų patikimi ir pagrįsti bei juos būtų galima korektiškai lyginti, sociologiniai tyrimai turi būti atliekami pagal tam tikrą metodologiją.
Paskutinę gyventojų apklausą 2012 m. rugpjūčio 9–spalio 8 d. atliko „Baltijos tyrimai“. Visose Lietuvos savivaldybėse individualių interviu būdu apklausti 15–74 m. gyventojai (atlikti 3 022 interviu respondentų namuose). Tai viena didžiausių tokio pobūdžio apklausų Lietuvoje. Atliekamų tyrimų tikslas – išsiaiškinti, kaip gyventojai vertina viešojo saugumo institucijas ir viešojo saugumo situaciją šalyje. Didžioji klausimyno dalis buvo skirta gyventojų požiūriui į policiją bei jos vykdomas funkcijas nustatyti, tačiau nuo 2008 m. buvo fragmentiškai tiriamas gyventojų požiūris ir į kitas baudžiamosios justicijos institucijas – teismus, prokuratūrą, įkalinimo įstaigas ir pataisos inspekcijas.
2008–2012 m. atliktų gyventojų apklausų rezultatai padeda nustatyti, kaip vertinamas teismų darbas, kaip kito gyventojų požiūris į teismus, ar skiriasi tiesioginių kontaktų su teismais turėjusių ir neturėjusių asmenų vertinimas, kokie žmonės dažniausiai susiduria su teismais bei kokie veiksniai turi įtakos vertinant teismų darbą.
Susidurti nesusiduria, bet vertina blogai
Tyrimo rezultatai parodė, kad per pastaruosius penkerius metus tik nedidelė gyventojų dalis tiesiogiai susidūrė su teismais: 2008 ir 2011 m. – 9 proc., 2010 m. – 10 proc., o 2012 m. – 6 proc. Dažniausiai su teismais tiesiogiai bendravo (turėjo reikalų) 30–39 m., įgiję aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir didmiesčių (ypač Vilniaus) gyventojai.
Per minėtą laikotarpį nuo 47 iki 64 proc. išaugo teigiamai policijos darbą vertinančių asmenų skaičius, tuo metu prokuratūros ir teismų darbo vertinimas buvo pablogėjęs 2010 m. ir negrįžo į 2008 m. lygį. 2012 m. teigiamai prokuratūros darbą vertino 32 proc., o teismų – 27 proc. apklausos dalyvių. Tikėtina, kad tokiems respondentų vertinimams įtaką galėjo daryti D. Kedžio byla, išryškinusi baudžiamosios justicijos sistemos problemas. Svarbu ir tai, kad, kitaip nei policijos atveju, tik maža dalis gyventojų tiesiogiai susidūrė su prokuratūra ir teismais – atitinkamai 2 ir 6 proc.
Pastebėta, kad teismų darbo vertinimui turi įtakos respondentų amžius ir išsilavinimas: palyginti su kitais, teismus geriau vertina jauniausi (15–19 m.) ir žemesnį nei vidurinį išsilavinimą turintys asmenys. Taip pat paminėtina, kad daugelis žmonių, vertindami teismus, remiasi antriniais šaltiniais, pvz., žiniasklaidos teikiama informacija.
Tyrimų duomenų analizė parodė, kad gyventojai teismų darbo nesieja su saugumo jausmu ir kriminogeninės situacijos savo gyvenamojoje vietovėje (mieste ar rajone) vertinimu. Visai kitokia situacija policijos vertinimo atveju – saugiai savo gyvenamojoje vietovėje besijaučiantys ir gerai kriminogeninę situaciją vertinantys respondentai labiau pasitikėjo policija ir palankiau vertino jos veiklą. Lyginant pastarųjų penkerių metų duomenis matyti ir dar viena įdomi tendencija – turėjusieji ir neturėjusieji reikalų su teismais juos vertina panašiai.
Tyrimo metu siekta išsiaiškinti gyventojų nuomonę apie skirtingose baudžiamosios justicijos institucijose dirbančių pareigūnų korumpuotumą. Nepaisant to, kad dauguma gyventojų nebuvo tiesiogiai susidūrę su teismais, net 82 proc. apklaustųjų įsitikinę, kad teisėjai yra korumpuoti (41 proc. apklausos dalyvių manė, kad labai korumpuoti, tiek pat – iš dalies korumpuoti), ir tik 5 proc. respondentų buvo įsitikinę, jog teisėjai visai nekorumpuoti, dar 13 proc. asmenų neturėjo nuomonės šiuo klausimu. Tyrimo duomenų analizė parodė, kad teismų vertinimas siejamas su įsitikinimu apie korupcijos paplitimą šiose institucijose. Gyventojai, manantys, kad teisėjai yra korumpuoti, daug mažiau pasitiki teismais ir labiau neigiamai vertina jų darbą. Panašios vertinimo tendencijos buvo stebimos ir kitose pokomunistinėse šalyse.
Prestižiškesnė tik advokato profesija
Nors gyventojų požiūris į teismus yra gana neigiamas: daug gyventojų nepasitiki teismais, neigiamai vertina jų darbą ir mano, kad dauguma teisėjų yra korumpuoti, tačiau teisėjo profesiją laiko prestižine. Remiantis 2008 m. ir 2011 m. tyrimų duomenimis matyti, kad iš visų teisinių institucijų teisėjo darbas prestižiškumu nusileidžia tik advokatams.
Norint nustatyti konkrečias neigiamo teismų vertinimo priežastis reikėtų išsamesnių tyrimų, kurie padėtų tiksliau įvardyti problemiškiausias sritis ir padėtų suformuluoti siūlymus, kaip pagerinti neigiamą teismų įvaizdį visuomenėje.
Institucijų darbo vertinimas 2008–2012 m.
Ar darbas šioseinstitucijose yra gerbiamas (prestižinis)?
