Pagal parengtus projektus, taip pat būtų panaikinama galimybė skirti įkalinimą už nusikaltimus, kuriais sukelta nedidelė žala.
Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius sako, kad Baudžiamojo kodekso pataisos pagreitintų procesus dėl didžiausią žalą keliančių nusikaltimų ir sumažintų kalinių skaičių, o nukentėjusieji smulkesnėse bylose greičiau sulauktų teismų sprendimų ir gautų atlygį už žalą.
„Nuo pat Baudžiamojo kodekso priėmimo 2000-aisiais baudžiamoji politika buvo iš esmės griežtinama. Jei taip ir toliau, nesinorėtų prognozuoti, kas būtų. Per šį laiką kriminalizuota sąlyginai daug nedidelio pavojingumo veikų, už kurias taikyti baudžiamąją atsakomybę nėra būtina, neefektyvu ir ekonomiškai netikslinga“, – spaudos konferencijoje teigė E. Jankevičius.
Jo teigimu, pakeitimai taip pat leistų sumažinti kalinių skaičių, pagal kurį Lietuva išsiskiria iš kitų Europos šalių: Lietuvoje 30 proc. teisiamųjų atsiduria įkalinimo įstaigose, tuo metu Vakarų Europos valstybėse laisvės atėmimo bausmės skiriamos mažiau nei dešimtadaliui teisiamųjų.
Anot ministro, šiuo metu teismai yra užversti smulkiomis bylomis ir priversti joms skirti daugiausiai laiko.
Ministro duomenimis, per mėnesį pirmos instancijos teismus pasiekia apie 1700 baudžiamųjų bylų, o apylinkės teismuose vienas teisėjas per mėnesį turi išnagrinėti 35 bylas.
Įkalinimas – už 500 eurų vertės vagystę
Ministerija siūlo kelti ribą, nuo kokios turto vertės atsiranda baudžiamoji atsakomybė už turtinius ir finansinius nusikaltimus ir kada už smulkius turtinius nusikaltimus skiriama laisvės atėmimo bausmė.
Kaip teigė ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės vadovė Simona Mesonienė, už vagystę, sukčiavimą ar turto pasisavinimą, iššvaistymą baudžiamoji atsakomybė grėstų tik padarius 250 eurų žalą (šiuo metu – 150 eurų).
Reali laisvės atėmimo bausmė už tokius nusikaltimus grėstų nuo 500 eurų žalos (šiuo metu – 250 eurų). Jei žala neviršija 500 eurų, tai bus laikoma baudžiamuoju nusižengimu, už kurį būtų skiriama bauda.
Už finansinius ir ekonominius nusikaltimus, pavyzdžiui, mokesčių nesumokėjimą, apgaulingą apskaitos tvarkymą, neteisingus duomenis apie pajamas, deklaracijos nepateikimą, baudžiamoji atsakomybė grėstų padarius 7,5 tūkst. eurų žalą. Dabartinė riba – 5 tūkst. eurų.
Taip pat siūloma nustatyti, jog 500-15000 eurų žalą atnešę nusikaltimai būtų laikomi nesunkiais, už kuriuos grėstų maksimali trijų metų laisvės atėmimo bausmė. Nusikaltimai padarius 15-37 tūkst. eurų būtų priskiriami naujai apysunkių nusikaltimų kategorijai, už kuriuos grėstų 4-6 metai nelaisvės ir tik viršijus 37 tūkst. eurų ribą būtų taikoma griežčiausia numatyta atsakomybė – 8-10 metų nelaisvės (dabartinė riba – 12 tūkst. eurų).
E. Jankevičius pabrėžia, kad nesiūloma švelninti atsakomybės už korupcinius, smurtinius ar su narkotikais susijusius nusikaltimus.
Dalį veikų, tokių kaip vertimasis uždrausta veika, radinio pasisavinimas, kredito panaudojimas ne pagal paskirtį, ar trukdymas profesinių sąjungų veiklai, siūloma apskritai išbraukti iš Baudžiamojo kodekso ir perkelti į Administracinių nusižengimų kodeksą.
Anot E. Jankevičiaus, Baudžiamojo kodekso pataisos leistų išvengti situacijų, kai, pavyzdžiui, 150 eurų vertės striukės vagystės aiškinimosi procesas užtraukia baudžiamąją atsakomybę ir procesas gali trukti iki pusantrų metų.
Už 250 eurų žalos padarymą žmogui šiuo metu galima skirti realią laisvės atėmimo bausmę, už 12 tūkst. eurų žalą – 8-10 metų kalėjimo. Ministras pabrėžia, kad panašios bausmės šiuo metu skiriamos už nužudymą, todėl taip iškraipomas bausmių proporcingumo principas.
S. Mesonienė tvirtina, kad pakeitimai paliestų apie ketvirtadalį visų šiuo metu nagrinėjamų nusikaltimų arba apie nusikaltusių 1000 asmenų.
Šiuo metu Lietuvoje yra apie 6 tūkst. laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų, bausmių vidurkis – 6-7 metai. Šie rodikliai, anot ministerijos, keliskart viršija Europos Sąjungos vidurkį ir teikiamais pakeitimais galėtų būti pagerinti.
Nusikalstamumo augimo nesitiki
Ministerijos iniciatyvoms pritaria ir Generalinė prokuratūra, teismų atstovai.
Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis sako, kad tokie pakeitimai nepadidintų nusikalstamumo. Prokuroro teigimu, svarbiausias yra ne bausmės dydis, o bausmės neišvengiamumo principas.
„Kalbant apie finansinius nusikaltimus, patikėkite, negalima dėl 100 eurų neapskaitytų pinigų užkurti visą mechanizmą, kada įjungiamos tiek ikiteisminio tyrimo įstaigos – FNTT, kitos tarnybos, prokuratūros visi lygmenys, byla nukeliauja iki pat Aukščiausiojo Teismo“, – teigė prokuroras.
„Visuomet turėtų būti įvertinama, ar tai tikrai tiek pačiai valstybei, pačiam fiziniam, juridininiam asmeniui yra daugiau nuostolinga, nei tie tikslai pasiekti (...). Nemanytumėme, kad dėl to turėtų padidėti (nusikalstamumas – BNS)“, – sakė E. Pašilis.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Aurelijus Gutauskas sako, kad šiuo metu šalies teisinėje sistemoje matomas „kriminalizavimo perteklius“, baudžiamajame įstatyme yra daug „mirusių normų“, kurios neveikia arba taikomos ne pagal paskirtį, dažnai dubliuojasi su administracinių nusižengimų normomis ar kriminalizuoja civilinius santykius.
„Šis sisteminis, nuoseklus projektas rodo pozityvą dekriminalizuoti nemažą spektrą veikų. Baudžiamasis kodeksas yra užterštas šiuo metu, tas dekriminalizavimo procesas buvo sustojęs, o kriminalizavimo judėjo į priekį. Tad tikrai būtina intervencija į baudžiamąjį įstatymą“, – pabrėžė jis.
E. Jankevičius sako, kad šiuo metu dar rengiamos Baudžiamojo kodekso pataisos Vyriausybę turėtų pasiekti šiemet, vėliau pakeitimai keliaus į Seimą.