Konstitucinės teisės specialistai sako, kad jei prokurorai nesiims ginti viešojo intereso, valdžia iš sprendimo, ko gero, tik pasimokys ateityje nedaryti panašių klaidų.
KT antradienį pripažino, kad 2004 metų liepos 16 dienos Vyriausybės nutarimas, kuriuo buvo pakeista „Alitos“ pardavimo sutartis, prieštarauja Konstitucijai ir Valstybės bei savivaldybių turto privatizavimo įstatymui.
Tai jau antras KT sprendimas dėl šios alkoholio gamybos įmonės privatizavimo. Dar 2007-taisiais šis teismas nusprendė, kad Konstitucijai prieštaravo ir ankstesnis – 2003-ųjų gruodžio Vyriausybės nutarimas, pavirtinantis „Alitos“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties projektą. Juo buvo leista „Alitą“ įsigyti ne didžiausią kainą pasiūliusiam, bet iš konkurso pašalintam Italijos verslininkui, o įmonės vadovų grupei.
Dabar KT nagrinėjo, ar Vyriausybė pagrįstai leido keisti privatizavimo sutarties sąlygas tam, kad toks sandoris galėtų įvykti, praneša LRT televizijos laida „Panorama“.
„Konstatuota, kad perleidžiant kitiems asmenims valstybės turtą būtina vadovautis viešuoju interesu. Negalima valstybės turto perleisti kitiems asmenims, jei tokiu perleidimu yra tenkinama tik asmenų grupės ar nedidelės visuomenės dalies interesas“, – KT sprendimą komentuoja M. Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius.
Konstitucinės teisės specialistas primena, kad teismo sprendimas viską grąžinti į pradinę padėtį turėtų galios tik tuomet, jei jis būtų priimtas anksčiau nei Vyriausybės nutarimas. Premjeras tikina, kad KT sprendimas neliks be atgarsio.
„Teisingumo ministrui yra duotas pavedimas, jisai turi išanalizuot tą KT sprendimą. Jis, aišku, yra teisėtas ir nekvestionuojamas ir, manau, turi paruošt tam tikrą dokumentą, kuriame atsispindėtų, kokie įstatymai buvo pažeisti, jeigu reikia ir pasiūlytos pataisos“, – sako premjeras A. Butkevičius.
Teisingumo ministro nuomone, priimtasis sprendimas ryškesnių pasekmių neturės. Jam pritaria ir Konstitucinės teisės specialistas.
„Šiuo atveju visi sprendimai jau yra įvykdyti . Grąžinti viską į pirminę padėtį, atstatyti į buvusią padėtį būtų labai sunku, nebent prokurorai imtųsi ginti viešąjį interesą“, – sako V. Sinkevičius.
Tą prokurorai darė ir 2007-taisiais. Teismai kaltuosius išteisino. Dar kartą pripažinęs įstatymų pažeidimus KT Vyriausybei priminė, kad jokie sprendimai, ypač dėl valstybės turto pardavimo, negali būti priimami formaliai, neįvertinus galimo jų poveikio ūkiui.
„Alitos“ privatizavimą tyrusi speciali Seimo komisija suskaičiavo, kad privatizuojant įmonę valstybei buvo padaryta beveik 36 milijonų litų žala. Valstybės turto fondas, 2006-taisiais pralaimėjęs bylą dėl neteisėto italų verslininko pašalinimo iš „Alitos“ privatizavimo proceso, jam sumokėjo 1,7 mln. litų kompensaciją.