Teisininkas atsako: iš ko geriau pirkti nekilnojamąjį turtą – fizinio ar juridinio asmens, jeigu ateityje išryškėtų defektų?

Pasitaiko, kad įsigijus nekilnojamąjį turtą (toliau – NT), po kurio laiko paaiškėja įvairūs defektai: sutrūkinėja namo ar buto sienos, leidžia stogas, sutrūksta vamzdžiai ir t.t. Ar skiriasi pardavėjo atsakomybė, priklausomai nuo to jis yra fizinis ar juridinis asmuo? Kokie taikomi garantiniai terminai, perkant naujos statybos NT ir ar taikoma garantija perkant ne naujos statybos NT? Kur ir per kiek laiko kreiptis, jeigu pastebimi defektai, siekiant gauti nuostolių kompensavimą ir kaip dar galima ginti savo pažeistas teises? Į šiuos „Delfi Plius“ skaitytojo klausimus atsako Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos (LJAA) narė, statybos rangos teisės srityje besispecializuojanti advokatė Giedrė Kačinskienė.

Skaitytojas klausia:

„Su vyru norime įsigyti namą, NT pardavinėja ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. Iš ko geriau pirkti namą: fizinio ar juridinio asmens, jeigu name atsirastų defektų, kiltų kokių nors kitokių problemų? Kokie garantiniai terminai taikomi kiekvienu atveju? Ko galima reikalauti iš pardavėjo, jeigu po NT įsigijimo paaiškėja defektai?“

Atsako LJAA narė, advokatė Giedrė Kačinskienė:

– Pirmiausia reikia paminėti, jog NT pardavėjo atsakomybė už parduodamo NT kokybę nepriklauso nuo to, ar jis yra fizinis, ar juridinis asmuo. Tai reiškia, kad pardavėjas yra atsakingas už parduodamo NT kokybę, nesvarbu, jis yra fizinis ar juridinis asmuo.

Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse (toliau – LR CK) numatyta, kad pardavėjas privalo užtikrinti NT kokybę, taigi, perkamas NT turi atitikti pirkimo–pardavimo sutartyje bei jos prieduose numatytus kokybės reikalavimus. Jeigu sutartyje nėra aptarti kokybės reikalavimai, tai perkamas NT turi atitikti tokiam daiktui įprastai keliamus reikalavimus.