Teisininkas atsako: ką daryti, jeigu jus melagingai apkaltino padarius nusikaltimą?

Šventes lydi ne tik šventinės nuotaikos, bet ir kitos stiprios emocijos. Nuovargis, dirglumas – ir jau kyla konfliktas, o kai kas nesusivaldo ir skuba skambinti pagalbos telefonu, nes nori paauklėti sutuoktinį, giminaitį, draugą. Pareigūnai atvažiuoja, pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal kurį nors Baudžiamojo kodekso straipsnį, o vėliau tyrimo eigoje paaiškėja, kad nurodytų aplinkybių nebuvo, pranešėjas pamelavo arba praėjus laikui ir atvėsus emocijoms, šis asmuo norėtų atsiimti „pareiškimą“, tačiau tai nėra taip paprasta.

Ką reikia žinoti, kuomet kviečia liudyti teisme ar pas pareigūną, o taip pat, ką daryti, kai melagingai įskundžia, išsamiau atsako Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos (LJAA) narė, advokatė Silvija Skrebytė.

Skaitytojas klausia: „Buvo parašytas pareiškimas policijoje, ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Kur galiu kreiptis dėl melagingo pranešimo ir žalos atlyginimo?“

Atsako LJAA narė, advokatė Silvija Skrebytė:

– Už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Baudžiamasis įstatymas numato atsakomybę tam, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą.

Taip pat yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą, parodymus, išvadas ir vertimą (kai dalyvauja nesuprantantys lietuvių kalbos). Kitaip tariant pagal Baudžiamąjį kodeksą atsako tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo. Atsakomybė kyla ir ekspertams, specialistams, vertėjams.