Teisininkas: siūloma mažinti gydytojų atsakomybę prieš pacientus

Seime registruotos Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pataisos, sulaukia prieštaringų vertinimų. Nors jomis siekiama, kad pacientams žala būtų atlyginama greičiau ir pigiau, advokatų kontoros „Magnusson ir partneriai“ partneris Marius Liatukas abejoja, ar pacientai pajus teigiamus pokyčius.

Įstatymo pataisomis siūloma steigti dar vieną naują instituciją, o žalos atlyginimas pacientams būtų perkeliamas nuo sveikatos įstaigos ant pačių pacientų pečių.

„Jeigu bus priimtos siūlomos įstatymo pataisos, nebebus ieškoma kaltų asmenų ar nustatinėjami neteisėti veiksmai, – sako M. Liatukas. – Įstatymo pataisos numato tik žalos atlyginimą. Liks ginčas tik dėl to, ar yra priežastinis ryšys tarp žalos ir gydytojo veiksmų. Būtent priežastinis ryšys tokio pobūdžio bylose ir pareikalauja daugiausia laiko: skiriamos specialistų ekspertizės, dėl kurių bylose ir sulaužoma daugiausia iečių.“

Taip pat įstatymo projekte numatytas pakeitimas dėl pacientų skundų, nesusijusių su žalos sveikatai atlyginimu, pateikimo tvarkos. Šiuo metu asmenys savo skundus gali tiesiogiai adresuoti sveikatos priežiūros įstaigai. Naujajame reguliavime numatoma, kad skundai privalės būti pateikiami naujai įsteigtai institucijai – Nacionalinei pacientų saugos tarnybai, o pastaroji juos persiųs tiesioginiam adresatui.

Tai ne tik, kad nesutaupys laiko ir lėšų, bet priešingai – apsunkins skundų pateikimo procesą.

„Iš esmės nauja institucija – Nacionalinė pacientų saugos tarnyba – niekuo nesiskiria nuo prieš tai buvusios Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos, tik tam tikrais atvejais prisidės kaip papildoma grandis tarp nukentėjusiojo ir gydymo įstaigos. Nukentėję asmenys jau ir anksčiau savo teises galėjo ginti privaloma ikiteismine tvarka kreipdamiesi į komisiją, kur buvo nustatinėjamas žalos faktas, žalos dydis“, – teigia M. Liatukas.

Pasak advokato, praktikoje labai dažnai atsakomybė gydytojams kyla ne dėl gydytojų veiksmais padarytos žalos, o dėl neveikimo – nesuteiktų sveikatos priežiūros paslaugų.

Naujajame įstatymo projekte numatyta, kad atlygintina paciento sveikatai padaryta žala atsiradusi dėl „teiktų“ asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Tad išlieka didžiausias klausimas – ar bus atlyginama ir ta žala, kuri atsiras dėl gydytojų neveikimo? Tokį patį klausimą kelia ir Europos teisės departamentas.

„Dvejonių kelia ir numatytas žalos atlyginimo mechanizmas – žala atlyginama iš specialaus fondo, o ne iš sveikatos priežiūros įstaigos lėšų (ar draudiko). Toks žalos atlyginimo būdas gali sąlygoti suinteresuotumo nustatyti tikrąsias žalos priežastis stoką, ypač turint omenyje, kad fondas bus kaupiamas ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, t.y. pacientų lėšų“, – pastebi advokatas.