Taip situaciją komentuoja „MAQS Law Firm“ partneris, Vilniaus universiteto lektorius Saulius Aviža, paklaustas, kaip įsigaliojus aukas nuo smurtautojų saugančiam įstatymui tarpusavyje derės nuosavybės teisės apsauga ir priverstinis smurtautojo iškeldinimas iš jam priklausančių namų.
Seimas yra priėmęs Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, kuris numato, jog nustačius smurto šeimoje atvejį smurtautojas gali būti įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos arba jam gali tekti nesiartinti prie aukos, nebendrauti ir neieškoti su ja ryšių.
Šiuos apribojimus turės skirti ikiteisminio tyrimo teisėjas, procesas turėtų įvykti pagreitintai – per 48 valandas. Per šias valandas smurtautojas taip pat gali būti atskiriamas nuo aukos.
Aukai gali būti sudaryta galimybė gyventi smurtautojo būste su vaikais
S. Aviža DELFI pasakojo, kad laikinas smurtautojo iškeldinimas iš jo asmeninės nuosavybės teise valdomo būsto jo nuosavybės teisių nepažeidžia, mat tai yra tarsi laikina apsaugos priemonė. Tačiau, jo teigimu, tokia laikina apsaugos priemonės negalėtų tęstis metų metais.
„Reikėtų tą klausimą vertinti per viešo intereso prizmę. Viešas interesas reikalauja, kad būtų užtikrintos nepilnamečių vaikų teisės ir kad būtų užtikrintos silpnesnio sutuoktinio teisės, ypatingai, jeigu jis kenčia nuo smurto. Todėl ta tokia laikina priemonė yra logiška ir pateisinama, o vėliau, jeigu sutuoktiniai nuspręstų išsiskirti, tai tuomet būtų sprendžiamas turto padalinimo klausimas“, - sakė advokatas.
„Jeigu ta laikina apsaugos priemonė užsitęstų neprotingai ilgai, pavyzdžiui, jei ji užsitęstų keletą metų ir panašiai, tai faktiškai savininkas galėtų kelti klausimą, kad tokiu būdu yra nusavinama jo nuosavybės teisė, mat formaliai jis turto savininkas, bet realiai negali juo naudotis“, - tęsė teisininkas.
S. Avižos teigimu, laikinos apsaugos priemonės yra numatytos ir dabar galiojančiame Civiliniame kodekse: pavyzdžiui, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti sutuoktinius gyventi atskirai, kol nagrinėjama byla.
Skiriantis sutuoktiniams, jeigu būstas buvo įgytas iki santuokos ir asmeninės nuosavybės teise priklauso smurtautojui, tai auka būtų priversta ieškotis, kur gyventi, tačiau esant nepilnamečių vaikų teismas gali nustatyti uzurfruktą, arba teisę vaikams ir su jais liekančiam vienam iš tėvų gyventi tame būste iki vaikai taps pilnamečiai.
„Jeigu šeimoje yra nepilnamečiai vaikai, o būstas yra valdomas asmeninės nuosavybės teise, tai net ir po santuokos nutraukimo gali būti nustatytas uzurfruktas, tai yra teisė vaikams ir su vaikais liekančiam sutuoktiniui gyventi tam tikrame būste iki vaikų pilnametystės“, - teigė S. Aviža.
Pasak teisininko, šios priemonės ir šiandien yra kartais taikomos, nors nėra dažnos.
Kreipėsi į Lietuvos atstovę prie EŽTT
Klausimų, ar laikinas smurtautojo iškeldinimas iš jam nuosavybės teise priklausančių namų kilo keliems parlamentarams, kurie kreipėsi šiuo klausimu į Lietuvos atstovę prie Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) Elvyrą Baltutytę.
Tačiau kaip DELFI pasakojo Seimo Žmogaus teisių komiteto narė, „tvarkietė“ Ona Valiukevičiūtė, E. Baltutytė atsiuntė atsakymą, jog, jos nuomone, laikinas smurtautojo iškeldinimas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijai, kuri be kitų teisių, gina ir nuosavybės teisę.
„Pirmame įstatymo straipsnyje yra parašyta visa esmė – kad smurtas šeimoje priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų. Todėl tai nėra privatus šeimos reikalas, tai yra viešas interesas, viešas kaltinimas ir tuomet įsijungia visi procesai ir visi kodeksai“, - teigė O.Valiukevičiūtė, kurios dukra Giedrė Balutytė yra viešai pripažinusi, kad patyrė smurtą savo šeimoje.
„Konvencija išties sako, kad nuosavybė yra neliečiama, bet įstatymu nustatyta tvarka ji gali būti paimta visuomenės reikmėms. Vadinasi, jei tai viešas interesas, tai smurtautojas teismo sprendimu gali atskiriamas nuo šeimos, iškeldinamas iš buto“ - sakė parlamentarė.
DELFI primena, kad Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas turi įsigalioti nuo šių metų gruodžio 15 d. Jame nurodoma, kad smurtas šeimoje yra visuomeninės reikšmės veika, todėl auka neprivalo teikti kaltinimo privačiai bei rašyti pareiškimo.