Teisininko komentaras. Advokato imunitetas – privilegijos ar veiksmingos gynybos garantija?

Tikriausiai ne kartą teko girdėti sakant, kad advokatų teisinis imunitetas prilyginamas prezidentiniam. Toks posakis nėra tikslus. Advokato imunitetas tikrai neprilygsta nei prezidento, nei teisėjo ar Seimo nario imunitetams.

Jo esmė yra ta, kad kol advokato atžvilgiu nėra pradėtas ikiteisminis tyrimas ar pareikšti kaltinimai dėl nusikalstamos veikos padarymo, įstatymai draudžia apžiūrėti, tikrinti ar paimti advokato veiklos dokumentus ar laikmenas, kuriuose yra jo veiklos duomenų, tikrinti pašto siuntas, klausytis telefoninių pokalbių, kontroliuoti kitą telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją ir kitokį susižinojimą ar veiksmus, o ir pradėjus ikiteisminį tyrimą, galima susipažinti tik su pareikštais įtarimais ar kaltinimais susijusiais dokumentais, bet ne, pavyzdžiui, klausytis visų telefoninių pokalbių.

Ar advokatams negalioja įstatymai?

Neretas pilietis klaidingai įsivaizduoja, kad advokatai gali daryti ką nori, kad jiems negalioja įstatymai ir tarp jų yra įsigalėjęs absoliutus nebaudžiamumas. Tokiai nuomonei palaikyti periodiškai “žibalo į ugnį įpila“ ir teisėsaugos institucijos, išreikšdamos poziciją, kad advokatų imunitetas yra nepagrįsta privilegija, kuria piktnaudžiaujant, atsiranda galimybė atlikti neteisėtus veiksmus ir likti nenubaustam, nes nėra galimybių efektyviai ištirti advokatų daromų nusikaltimų, tarp jų ir korupcinių.

Todėl teisėsaugos institucijos, prisidengdamos siekiu efektyviai išaiškinti šias nusikalstamas veikas, advokatų imunitetą visaip bando apriboti, tame tarpe ir formuodamos apie jį neigiamą visuomenės nuomonę.

Nepagrįsta privilegija ar ginamojo teisių garantija?

Ar tikrai advokatų imunitetas tėra nepagrįsta privilegija, kuri be pagrindo išskiria advokatus iš kitų profesijų atstovų ir todėl turėtų būti panaikinta?

Atsakymas vienareikšmiškas – tikrai ne. Visų pirma, advokato imunitetas yra ne privilegija, bet viena svarbiausių jo atstovaujamų asmenų teisių garantija, užtikrinanti nešališką ginčo (bylos) išsprendimą. Susidūrus su teisiniais sunkumais ir kreipiantis į advokatą, kiekvienas nori ar bent jau tikisi, kad advokatas maksimaliai įsigilintų į problemą, pasiūlytų racionalius jos sprendimo variantus ir pasiektų, kiek įmanoma, palankesnį rezultatą, patartų, kaip elgtis vienu ar kitu atveju.

Tad siekdami efektyvios teisinės pagalbos, klientai advokatui patiki daug informacijos, paslapčių, kurios dažniausiai nėra žinomos tretiesiems asmenims ir, suprantama, niekas nenorėtų tokios informacijos paviešinimo. Dėl šios priežasties advokato ir kliento tarpusavio santykiai yra ypatingi – jie pagrįsti visišku pasitikėjimu ir konfidencialumo principu, kuris reiškia, kad klientas privalo būti atviras, o advokatas, žinodamas visą informaciją, galėtų ne tik suformuluoti kuo efektyvesnę gynybinę poziciją, bet ir pagal įstatyminę pareigą saugoti jam klientų patikėtą informaciją.

Pamėginkime įsivaizduoti kas nutiktų, jei advokatų imunitetas būtų panaikintas ir teisėsaugos institucijos galėtų nekliudomai klausytis advokatų telefoninių pokalbių, sekti elektroninį susirašinėjimą ar imti bet kokius dokumentus.

Atsakymas labai paprastas – visa klientų advokatui patikėta informacija ir asmeninio gyvenimo aplinkybės taptų žinomi teisėsaugos institucijoms, o kliento atvirumas su advokatu taptų puikiu įrankiu labai lengvai ir be jokio tyrimo asmenį pripažinti kaltu ir jį nubausti. Tokiu atveju advokato turėjimas tebūtų formalumas, nes nesvarbu, kokią strategiją advokatas bepasirinktų, kaip jis bemėgintų ginti savo klientą, teisėsaugos institucijos visais atvejais turėtų absoliutų pranašumą prieš gynybą – jos turėtų galimybę rinkti įrodymus ne įstatymo nustatyta tvarka.

Todėl panaikinus advokatų imunitetą ir sudarius sąlygas tretiesiems asmenims sužinoti kliento advokatui patikėtą informaciją, būtų skatinama klientų baimė kalbėti, ir jie nutylėtų bylai reikšmingas aplinkybes, kas, be abejo, neigiamai veiktų advokato galimybes apginti kliento teises bei žmogaus teisių apsaugą apskritai. Neatmestinas pavojus, kad tokia teisėsaugos institucijų sužinota konfidenciali informacija galėtų tapti spaudimo ar manipuliavimo įrankiu, ar „netyčia“ atsidurti spaudoje.

Joks išorinis poveikis advokato bei kliento santykiams yra nepateisinamas

Taigi, advokatų imunitetas nustatytas ne tam, kad būtų geriau patiems advokatams, kad jie nuo kažko apsisaugotų ar būtų privilegijuoti, o tam, kad būtų apsaugoti kiekvieno piliečio, kuris kreipiasi į advokatą teisinės pagalbos, interesai ir teisės – kad būtų užtikrintas Konstitucijos lygmeniu garantuojamos asmens teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas, kliento teisė į laisvę ir saugumą, teisingą bylos nagrinėjimą bei užtikrinimą, kad niekas nebūtų pripažintas kaltu ir nubaustas ne įstatymo nustatyta tvarka.

Advokato nepriklausomumas nuo valstybės yra ne advokato privilegija, o pagrindinė asmens veiksmingos teisinės gynybos sąlyga. Todėl bet koks išorinis poveikis advokato bei kliento santykiams yra absoliučiai nepateisinamas.