Taigi, kokia šių pakeitimų reikšmė iki gyvos galvos nuteistiems asmenims? Kokios aplinkybės vertinamos sprendžiant klausimą pakeisti bausmę ar jos nepakeisti?
Ar „iki gyvos galvos“ iš tikrųjų ir reiškia „iki gyvos galvos“?
Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė yra neterminuota laisvės atėmimo bausmė – ji nėra apibrėžta konkrečia įkalinimo trukme. Tačiau ar tai reiškia, kad nuteistasis niekada nebeišeis į laisvę ir bausmė jam bus vykdoma iki jo mirties?
Iš tikrųjų pagal ankstesnį reglamentavimą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės paskyrimas iš esmės reiškė įkalinimą visam likusiam gyvenimui. Teoriškai nuteistojo teisinė padėtis galėjo būti švelninama tik patenkinus malonės prašymą, priimant įstatymą dėl amnestijos arba atleidžiant nuo bausmės dėl ligos. 2017 metais Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą padarė išvadą, kad minėti institutai nėra veiksmingos priemonės kreiptis dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės švelninimo. Taigi, pripažinta, kad iki gyvos galvos nuteistų asmenų „teisė į viltį“ Lietuvoje neužtikrinama. Šis sprendimas tapo pagrindas pakeisti teisinį reglamentavimą.
Nors ši bausmė vis dar išlieka neterminuota, tačiau dabar jos paskyrimas neturėtų būti suprantamas kaip įkalinimas visam gyvenimui. EŽTT yra pažymėjęs, kad bausmės skyrimo pagrindai, egzistavę bausmės atlikimo pradžioje, gali nebebūti aktualūs ir tikslingi po ilgo bausmės atlikimo laiko, todėl svarbu įvertinti, ar po tam tikro laiko jie vis dar tebeegzistuoja (EŽTT sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę). Taigi, asmuo, kuriam paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, gali tikėtis bausmės peržiūrėjimo po tam tikro laiko. Taip siekiama užtikrinti, kad įkalinimas iki gyvos galvos nereikštų vien nubaudimo, o atitiktų ir nuteistojo reabilitacijos tikslą.
Kada ir kokiu būdu galima kreiptis dėl bausmės sušvelninimo?
Pirma, nuteistasis negali tiesiogiai teikti teismui prašymo sušvelninti jam paskirtą bausmę, jis prašymą turi paduoti pataisos įstaigai. Tik pataisos įstaiga turi teisę su teikimu kreiptis į apygardos teismą. Antra, įkalinimo įstaigoje nuteistasis turi būti išbuvęs bent 20 metų. Tokie reikalavimai yra būtini, kad klausimas dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės švelninimo galėtų būti svarstomas. Tačiau vien tai, kad nuteistasis jau daug metų atlieka laisvės atėmimo bausmę, savaime nereiškia, jog jam bausmė bus pakeista.
Taigi, kokios aplinkybės vertinamos?
Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bausmės tikslai, atliktos bausmės poveikis nuteistajam, jo požiūris į padarytos žalos atlyginimą – tai baudžiamajame įstatyme numatytos vertintinos aplinkybės, kurių konkretus turinys atskleidžiamas teismų praktikoje.
Vertinant nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, atsižvelgiama į rizikos vertinimo balą, kuris gali būti žemas, vidutinis arba aukštas, kintančių ir nekintančių rizikos veiksnių balus. Teismų praktika patvirtina, kad itin svarbi kintančių rizikos veiksnių, kuriems nuteistasis gali padaryti įtaką, analizė. Dėmesio skiriama ir nuteistojo elgesiui bausmės atlikimo metu, t. y. ar nuteistasis laikosi pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių. Svarbu ne tik tai, ar jis yra padaręs drausmės pažeidimų, bet ir jų pobūdis, pavyzdžiui, vienokia išvada gali būti daroma, kai pažeidimai susiję su smurto panaudojimu, ir, priešingai, kitokia, kai jie menkaverčiai, atsitiktiniai.
Be to, svarbus ir jų padarymo laikas. Nuteistojo požiūris į mokymąsi, darbą, užsėmimų lankymą, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose – taip pat vertintinos aplinkybės. Nuteistojo darbas yra ne tik alternatyvus jo pajamų šaltinis, bet ir turi teigiamos įtakos siekiant tinkamų nuteistojo elgesio korekcijų. Aišku, vien tai, kad nuteistasis nedirba, savaime nevertinama neigiamai. Tokiu atveju teismas vertina, ar nuteistasis anksčiau dirbo, kodėl nebedirba, pavyzdžiui, atleistas dėl pažeidimų, ką tik perkeltas į kitą pataisos įstaigą, ar kreipėsi dėl darbo ir kodėl darbas jam nebuvo suteiktas ir pan.
Nuteistojo požiūrio į veikas, už kurias jis nuteistas, teigiami pokyčiai, pavyzdžiui, nevengia kalbėti apie padarytus nusikaltimus, savo elgesį, tokį elgesį vertina kritiškai, yra svarbūs, vertinant, ar nuteistasis savo gyvenimo tikslų sieks teisėtais būdais ir priemonėmis.
Apibendrintai pasakytina, kad nė vienai teigiamai ar neigiamai nuteistąjį charakterizuojančiai aplinkybei nėra suteikiama išskirtinė reikšmė, o vertinama jų visuma. Pavyzdžiui, vertinant nuteistojo požiūrį į padarytos žalos atlyginimą, reikšmės turi ne vien tai, ar nuteistasis jau atlyginęs visą padarytą žalą, tačiau svarbu, ar jis atlygino žalą savanoriškai, pats, ne bendraskoliai ar artimieji, o jei neatlygino žalos, tam turi būti svarbios priežastys. Galiausia, atsižvelgiant į EŽTT praktiką, pagal kurią valstybė turi pozityvią pareigą apsaugoti visuomenę, įvertinamas ir visuomenės interesas.
Kokius sprendimus gali priimti teismas?
Apygardos teismas nutartimi gali pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuoto laisvės atėmimo bausmę arba jos nepakeisti. Priėmęs sprendimą pakeisti bausmę, teismas turi nustatyti konkretų terminą. Baudžiamajame įstatyme imperatyviai įtvirtinta, kad šis terminas negali būti trumpesnis nei 5 metai ir ilgesnis nei 10 metų. Jei priimtas priešingas sprendimas – nepakeisti bausmės, pakartotinai galima kreiptis po vienų metų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.
Apygardos teismo nutartys per septynias dienas gali būti skundžiamos Lietuvos apeliaciniam teismui. Iki 2019 m. gruodžio 19 d. Lietuvos apeliacinis teismas jau yra išnagrinėjęs dvidešimt penkis skundus. Teismas 5 nuteistiesiems pakeitė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuoto laisvės atėmimo bausmę: 2 nuteistiesiems paskyrė 8 metų laisvės atėmimo bausmę, dviem – 10 metų, vienam – 5 metų. Vienas nuteistasis apskundė apygardos teismo nutartį, kuria buvo pakeista laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė į terminuoto laisvės atėmimo bausmę ir nustatytas 7 metų terminas, argumentuodamas, kad toks terminas yra per griežtas. Apeliacinės instancijos teismas nustatė jam minimalų 5 metų terminą.
Komentaro autorė yra Lietuvos apeliacinio teismo Teismų praktikos skyriaus vadovė, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos katedros doktorantė