Ketinimų protokolas parduoti/įsigyti verslą (idėją) ar jo dalį lieka nepasirašytas, derybos nutraukiamos, o kita pusė be jūsų valios pasinaudoja gauta konfidencialia informacija apie jūsų verslą ir įkuria konkuruojantį verslą. Galbūt kita pusė apskritai pradėjo derybas, net neketindama sudaryti sutarties, tik siekdama išgauti konfidencialią informaciją, kuria vėliau nesąžiningai pasinaudoja įsteigdama konkuruojantį verslą.
Pradedate patirti ženklius finansinius nuostolius, galbūt apskritai prarandate galimybę parduoti savo verslą (idėją). Pareiškiate ar galvojate pareikšti kitai derybų šaliai pretenzijas, bet žinote, kad:
1) neturite įrodymų, jog su kita šalimi susitarėte dėl konfidencialumo;
2) nėra jokių įrodymų, kad kita šalis apskritai buvo įspėta apie jūsų teikiamos informacijos konfidencialumą;
3) konfidencialią informaciją atskleidėte savo valia (galbūt net suteikėte prieigą ir prisijungimus prie visos konfidencialios informacijos);
4) neaišku, kaip įrodyti, kad kita pusė tikrai pasinaudojo būtent jūsų suteikta ir jums teisėtai priklausančia konfidencialia informacija (nors tą tvirtai žinote viduje);
5) neaišku, ar ta pačia idėja paremto konkuruojančio verslo įsteigimas gali būti pagrindu pripažinti kitos šalies veiksmus neteisėtais;
6) neįsivaizduojate, kaip pagrįsti ir apskaičiuoti žalą (nors ją patiriate).
Ar tokiu atveju įmanoma ką nors padaryti?
Ikisutartiniuose santykiuose, t.y. derybų metu, pagrindinė abipusė imperatyvi šalių pareiga yra pareiga elgtis sąžiningai. Sąžiningumas derybų metu apima keletą svarbių pareigų. Pirma, šalis neturėtų vesti derybų, jeigu ji apskritai neketina sudaryti sutarties. Antra, nors ir nėra šalių pareigos sudaryti sutartį, tačiau sąžiningumas reikalauja, kad toli pažengusios derybos nebūtų nutrauktos be pakankamos priežasties, nes tokiose derybose viena ar kita šalis jau turi visiškai pagrįstą pagrindą tikėtis, jog priešingos šalies ketinimai yra rimti ir sutartis tikrai bus sudaryta.
Vienu iš toli pažengusių derybų nustatymo kriterijų pripažįstamas ikisutartinio pasitikėjimo sukėlimas derybų kontrahentui, t.y. jei šalis savo elgesiu derybų metu sukūrė kitai šaliai pagrįstą tikėjimą, kad sutartis bus sudaryta, tai derybos gali būti kvalifikuojamos kaip toli pažengusios. Vertinant ikisutartinį pasitikėjimą, turi būti vertinami šalių pasiekti susitarimai dėl sandorio sąlygų, derybų trukmė, derybų intensyvumas, sandoriui sudaryti svarbios informacijos atskleidimo faktai, raginimas atlikti tam tikrus parengiamuosius sandoriui sudaryti veiksmus ir kt.
Derybų metu gali būti tokių situacijų, kai svarbu atskleisti kitai šaliai ne tik informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarčiai sudaryti, bet ir papildomą informaciją, kuri šaliai turi tam tikrą komercinę (gamybinę) vertę vien dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ši informacija nėra viešai prieinama. Lietuvos teisėje pripažįstama, kad jeigu viena šalis derybų metu suteikia kitai šaliai konfidencialią informaciją, tai kita šalis, sužinojusi ar gavusi šią informaciją, privalo jos neatskleisti ar nenaudoti savo tikslams neteisėtu būdu nepaisydama to, ar sutartis sudaryta.
Tam tikrais atvejais konfidencialumas gali būti aiškus ir neabejotinas net nenurodžius, kad informacija yra konfidenciali. Tai gali lemti sutarties pobūdis, suteikiamos informacijos prigimtis arba pačių šalių padėtis, pavyzdžiui, jeigu derybų partneriai ar trečioji šalis, kuriai atskleidžiama informacija, yra konkurentai arba potencialiai gali konkuruoti tam tikroje rinkoje, arba vienos iš šalių profesinės veiklos ypatumai. Taip pat vien tai, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinio susitarimo, savaime nereiškia, kad gautą konfidencialią informaciją galima panaudoti savo tikslams.
Ikisutartinė konfidencialumo pareiga pažeidžiama, jei derybų metu gauta konfidenciali informacija yra atskleidžiama tretiesiems asmenims, jei tokia informacija naudojama savo tikslams neteisėtu būdu. Civilinė atsakomybė už konfidencialumo pareigos nevykdymą ikisutartiniuose santykiuose atsiranda ne tik už komercinės paslapties, bet ir kitos konfidencialios informacijos atskleidimą ar panaudojimą savo tikslams neteisėtu būdu. Tokiu atveju konfidencialios informacijos ar komercinės paslapties savininkas gali tikėtis nuostolių atlyginimo, pavyzdžiui, žalos dydis gali būti nustatomas ir vadovaujantis sutarties kaina, kurią pagristai tikėjosi gauti verslo (idėjos) savininkas sėkmingai pardavęs verslą (idėją).