Šios pataisos gimė po Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), kurios nare Lietuva siekia tapti, darbo grupės atlikto Lietuvos vertinimo. Jame buvo pažymėta, kad Lietuvos teismų praktikoje skiriamos baudos bausmės už korupcinius nusikaltimus vidurkis yra žymiai mažesnis nei baudžiamajame įstatyme numatytas baudos bausmės vidurkis.
Naujos įstatymo pataisos: kelis kartus padidintos baudos
Iš tiesų, analizuojant Lietuvos teismų praktiką, galima pastebėti, kad skiriamos baudos už sunkių korupcinių nusikaltimų padarymą iki šiol sudarė mažiau negu penktadalį nuo galimo paskirti baudos vidurkio, nekalbant apie baudos maksimumą. Pavyzdžiui, 2016 metais pirmosios instancijos teismų paskirtas vidutinis baudos dydis asmenims buvo vos 1264 eurų (apie 33,5 MGL), t. y. net dvigubai mažesnis nei tuo metu įstatyme numatytas baudos bausmės vidurkis už pačią švelniausią korupcinę veiką – baudžiamąjį nusižengimą.
Sunku pasakyti, kas lėmė tokius mažus skiriamų baudų dydžius, tačiau akivaizdu, kad tokios bausmės negalėjo pasiekti savo tikslų nubausti nusikaltusius asmenis ar atgrasyti kitus asmenis nuo nusikaltimų darymo.
Priimtomis BK pataisomis buvo panaikintas minimalus baudos dydis, kuris buvo lygus 1 MGL (37,66 euro). Dabar minimalus baudos dydis bus diferencijuojamas priklausomai nuo padarytos veikos sunkumo. Pavyzdžiui, už sunkius nusikaltimus minimali bauda bus lygi 5649 eurams. Taip pat keturis kartus buvo padidinti baudos maksimalūs dydžiai. Už sunkų nusikaltimą vietoj buvusių 56 490 eurų nuo šiol bus galima skirti baudą iki 225 960 eurų.
Dar daugiau, Seimo priimtomis pataisomis atskirai buvo išskirti korupciniai nusikaltimai, už kuriuos skiriama bauda negalės būti mažesnė nei kyšis ar kita turtinė nauda, kurie buvo nusikalstamos veikos dalyku. Tai reiškia, kad jeigu asmuo reikalavo ir priėmė 500 000 eurų vertės kyšį, tai minimali bauda, kurią teismas jam gali skirti, taip pat bus lygi 500 000 eurų.
Ar tikrai turės teigiamą įtaką korupcijos ir bendrai nusikalstamumo mažinimui?
Nors reikėtų pripažinti, kad iki šiol mūsų teismų skiriamos baudos už sunkius korupcinius nusikaltimus buvo ne visai adekvačios, visgi priimtos pataisos, nepaisant daugelio teigiamų momentų, gali būti kritikuojamos keliais teisiniais aspektais.
Visų pirma, nėra jokio teisinio pagrindimo, kodėl iš visos BK sistemos išskiriami tik korupciniai nusikaltimai? Net pačiame BK korupcinių nusikaltimų skyrius yra kodekso viduryje, kas rodo, kad įstatymo leidėjo požiūriu, šie nusikaltimai nėra laikomi vienais pavojingiausių.
Kita vertus, tokiomis pataisomis, kai skiriama bauda negali būti mažesnė už kyšį, stipriai suvaržoma galimybė teismams individualizuoti bausmę, o tai gali kirstis su teismų nepriklausomumo principu. Juk tais atvejais, kai kyšis viršys maksimalią baudos ribą, teismas bus priverstas skirti tik tokio dydžio baudą, kaip pats kyšis, arba turės rinktis laisvės atėmimo bausmę.
Iš kitos pusės, visoms bausmių rūšims BK yra įtvirtinti maksimalūs dydžiai, kurių jokiais atvejais negalima viršyti, net ir tais atvejais, kai sudedamos bausmes už kelis ar keliasdešimt padarytų nusikaltimų. Šiuo atveju bauda yra išskiriama iš visų kitų bausmių ir net už vieno korupcinio nusikaltimo padarymą ji galės ir netgi privalės būti didesnė nei maksimalus jos dydis.
Neaišku, kaip turės elgtis teismai tais atvejais, kai tiksli kyšio ar turtinės naudos suma ikiteisminio tyrimo metu taip ir nebus nustatyta? Kita vertus, pagal BK nuostatas, kyšiu yra laikomas ne tik turtinis ar kitoks materialinę vertę turintis atlygis, bet ir kitokia asmeninė nauda, kuri gali būti ir nemateriali ar neturinti ekonominės vertės rinkoje.
Tokiais atvejais kaltininkai atsidurs palankesnėje padėtyje, kadangi galės tikėtis gerokai mažesnės baudos.
Be to, reikia įvertinti ir tai, ar bus galimybė paskirtą drastiško dydžio baudą išieškoti iš nuteistojo? Nes pagal dabar galiojantį BK, jeigu asmuo vengia sumokėti jam paskirtą baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, bauda gali būti pakeista į areštą santykiu viena arešto para už 2 MGL dydžio baudą. Tačiau maksimali arešto trukmė negali viršyti 90 parų, kas būtų lygu tik 180 MGL dydžio baudai.
Todėl, nepaisant kokio dydžio bauda bus paskirta – 1 000 ar 6 000 MGL, vengiant ją mokėti, asmuo privalės atlikti tokio pačio ilgio arešto bausmę kaip ir tas, kuriam bus paskirta 180 MGL dydžio bauda. Reikia nepamiršti ir tos nuostatos, kad jeigu asmuo tiesiog neturi jokių lėšų baudai sumokėti, tai bauda jo sutikimu gali būti pakeista į viešuosius darbus.
Galima būtų kvestionuoti, ar tokios BK nuostatos leis pasiekti teigiamą įtaką korupcijos ir bendrai nusikalstamumo mažinimui.
Tuo labiau, kad panašių pavyzdžių, kai skambiai priimtos BK pataisos nedavė jokio efekto, turime jau ne vieną. Pavyzdžiui, viešumoje mūsų politikai kiekviena proga nepamiršta pasigirti dėl įstatymuose įtvirtinto išplėstinio turto konfiskavimo instituto, kuris turėjo užtikrinti iš nusikalstamų veikų, tame tarpe ir kyšininkavimo, pralobusių asmenų viso neteisėtai įgyto turto konfiskavimą. Tačiau ar kas nors girdėjo bent vieną atvejį, kad praktikoje nors vienam kaltininkui būtų pritaikytas išplėstinis turto konfiskavimas?
Todėl reikia aiškiai ir nedviprasmiškai pasakyti, kad išplėstinis turto konfiskavimas Lietuvoje neveikia. Šie pavyzdžiai tik dar kartą patvirtina kertinę taisyklę, kad ne bausmės griežtumas, o jos neišvengiamumas daro didžiausią įtaką nusikalstamumo mažinimui.
Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad nuo 2018 metų sausio 1 d. MGL dydis bus padidintas iki 50 eurų (vietoje dabar galiojančio 37,66 euro), todėl visos aukščiau aptartos baudos dar padidės.
Itin griežti pakeitimai sunkius nusikaltimus padariusiems asmenims
Svarbu tai, kad kartu su šiame tekste minimu BK pataisų komplektu buvo priimta ir dar viena itin svarbi ir reikšminga BK pataisa – BK 75 straipsnio 1 dalies pataisa. Šia pataisa buvo panaikinta galimybė atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmenims, padariusiems sunkius nusikaltimus. Tokia nuostata jau galiojo mūsų kodekse iki 2015 metų kovo 24 d., kai tuometis Seimas įteisino galimybę už sunkius nusikaltimus nuteistiems asmenims išvengti realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
Tokiu pakeitimu buvo suteiktas šansas, ypač už sunkius korupcinius nusikaltimus teisiamiems asmenims, išvengti kalėjimo, kadangi tokie asmenys dažniausiai būna neteisti, teigiamai charakterizuojami, turintys aukštąjį išsilavinimą, vedę, todėl teismams nelikdavo nieko kito, net nepaisant kaltininko neprisipažinimo ir kitų lengvinančių aplinkybių nebuvimo, skirti laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėti.
Po 2017 metų rugsėjo 28 d. įstatymu Seimo priimtų pataisų asmenys, nuteisti už sunkius korupcinius nusikaltimus, galės tikėtis tik milžiniško dydžio baudos arba realaus laisvės atėmimo. Įdomu bus stebėti, kaip į šiuos pakeitimus reaguos teismai ir koks jų poveikis bus korupcijai Lietuvoje.