Teisininko komentaras. Ar gali būti išieškomos skolos iš išeitinės išmokos?

Turiu gauti išeitinę išmoką iš darbovietės. Norėjau pasiteirauti, ar gali antstoliai į ją pretenduoti? Jeigu gali, tai kaip turėtų pasielgti darbovietė, kokią dalį turėtų pervesti antstoliams?

Į klausimus atsako ir pataria antstolis Mindaugas Mažrimas

Pasibaigus darbo santykiams, piniginės prievolės lieka. Atleidžiamam darbuotojui gali būti mokamos kelių kategorijų piniginių lėšų sumos: darbo užmokestis, kompensacija už nepanaudotas atostogas, išeitinė išmoka. Dalis šių pajamų priklauso skolingo asmens kreditoriams, kurie įprastai būna suinteresuoti kuo greičiau susigrąžinti savo pinigus. Kokia konkreti dalis turi būti skiriama skoloms dengti, lemia priverstinai išieškomų skolų skaičius ir pobūdis.

Iš išeitinės išmokos išieškomos tik keleto rūšių skolos. Tai periodinėmis išmokomis priteistas išlaikymas bei žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimas.

Pagal Civilinio proceso kodekso 739 str. nuostatas tais atvejais, kai skolingam asmeniui išmokama didesnė negu vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka, nustatyto dydžio išskaitos daromos atskirai iš kiekvieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išeitinės išmokos. T. y., jeigu asmens vidutinis darbo užmokestis neviršija Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžio (kuris 2021 m. yra 642 eurai), tai iš vienam mėnesiui tenkančios išmokos minėtoms skoloms dengti išskaičiuojama 30 proc. Kai vidutinis darbo užmokestis didesnis negu MMA, tai iš MMA viršijančios išmokos dalies papildomai išskaitoma 50 proc., jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. Toks išskaitų apskaičiavimo principas jokiu būdu nereiškia, kad atleidžiamam darbuotojui gavus dviejų ar trijų mėnesių išeitinę išmoką, išskaitymai vykdomi du ar tris mėnesius. Visos apskaičiuotos sumos sudedamos ir pervedamos išieškotojui vienu kartu. Dažnu atveju išieškojimas tuo ir pasibaigia, kadangi, išskaičius didesnę sumą, būna padengiama visa skola.

Iš atleidimo metu išmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijų už nepanaudotas atostogas išieškomos visų rūšių skolos. Nesumokėti mokesčiai valstybei, administracinės baudos, laiku negrąžinti kreditai, skolos telekomunikacijų bendrovėms ir kitų paslaugų teikėjams iš tokių pajamų išieškomos Civilinio proceso kodekso 736 str. įtvirtinta tvarka. Jeigu priverstinai išieškoma tik viena skola, tai iš MMA neviršijančios pajamų dalies išskaitoma 20 proc. o jeigu skolų daugiau – 30 proc. Iš MMA viršijančios dalies išskaitoma 50 proc.

Svarbu pranešti antstoliui ne tik apie atleidimo faktą, bet ir apie skolų mokėjimo eigą. Dažnu atveju apie darbuotojo atleidimą antstoliui arba visai nepranešama, arba tik pateikiama formali informacija, kad darbuotojas atleistas. Tokia praktika vėliau sukelia papildomų rūpesčių ir patiems darbdaviams. Antstoliui tęsiant priverstinio išieškojimo procesą, reikalingi duomenys apie kiekvienos iškaitos iš darbuotojo pajamų dydį, datą ir bendrą išskaitų sumą. Jeigu tokios informacijos nėra, tenka siųsti paklausimus buvusiam darbdaviui bei išieškotojams ir dar kartą tikslintis skolų dengimui pervestas sumas. Juk skolingas asmuo gali iš karto pradėti dirbti kitoje darbovietėje, o prieš išsiunčiant antstolio patvarkymą į naują darbovietę, būtina apskaičiuoti tikslų kiekvienos skolos likutį. Kartais skolų ar skolos gali ir nebebūti, jei, pavyzdžiui, išlaikymo išmokas mokėjo ir darbovietė, ir skolininkas savarankiškai. Taip pat gali paaiškėti, kad skola ne tik visiškai sumokėta, bet ir permoka jau susidariusi.

Išskaitų iš darbuotojų pajamų teisingumą turi kontroliuoti išieškotojai. Darbuotojo skolų dengimas yra specifinė priverstinio išieškojimo sritis, kurioje ypač svarbus išieškotojo aktyvumas ir atidumas. Mat dažniausiai būtent išieškotojui yra pervedamos iš darbuotojo pajamų išskaičiuotos sumos. Laiku negavęs išskaičiuotos sumos arba gavęs ją ne visą, išieškotojas turėtų kreiptis į skolininko darbdavį su prašymu pateikti informaciją apie skolos dengimo eigą. Kreipimosi geriau atidėlioti ir „nekaupti“ problemų sąrašo dar keletui mėnesių, kadangi per tą laiką galimybės susigrąžinti priklausančius pinigus gali sumažėti (pvz., pablogėjus paties darbdavio finansinei padėčiai). Jeigu prašoma informacija išieškotojui nepateikiama, reikėtų apie tai pranešti antstoliui, kuris įpareigos darbdavį pateikti duomenis.

Tai atvejais, kai dirbantis skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius ir kai skolininko prašymu antstolis sumažina išskaitas iš MMA neviršijančios darbuotojo pajamų dalies po 10 proc. kiekvienam išlaikytiniui, atitinkamai mažėja ir išieškotojams pervedamos lėšų sumos. Jeigu vienu metu dengiama keletas skolų, tai turėtų būti proporcingai mažinamos visiems išieškotojams pervedamos sumos, bet ne „nurėžiama“ dalis vienam kuriam išieškotojui pervedamų lėšų. Geriausia tokių nesklandumų prevencija taip pat yra aktyvus išieškotojų domėjimasis procesu ir periodiškas bendravimas su skolininko darbdaviu.