Juridiniai asmenys ir jų dalyviai neatsako pagal vieni kitų prievoles. Nei akcinių bendrovių, nei uždarųjų akcinių bendrovių dalyviai, nei jų sutuoktiniai neatsako už juridinių asmenų prievoles, išskyrus įstatymuose arba konkrečios bendrovės steigimo dokumentuose numatytus atvejus.
Yra tik dvi neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų rūšys, kurių dalyviai atsako už juridinio asmens prievoles — ūkinės bendrijos ir individualios įmonės. Jų dalyvių atsakomybė yra subsidiari. Tai reiškia, kad tuo atveju, kai nepakanka bendrijos ar individualios įmonės turto, pagal ūkinio subjekto prievoles atsako dalyviai.
O kaip šeimos versle ar ūkininko ūkyje?
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad ūkinės bendrijos ar individualios įmonės dalyvio sutuoktinis kartu su kitu sutuoktiniu gali atsakyti už šios įmonės prievoles subsidiariai tik kai įmonė yra šeimos verslas. Kai šeimos verslui naudojamas ne tik bendras sutuoktinių turtas, bet ir jų abiejų fizinis bei intelektinis darbas, o abu sutuoktiniai aktyviai dalyvauja šeimos versle, jų veikla gali būti kvalifikuojama kaip jungtinė veikla, kurios tikslas — bendromis lėšomis ir darbu vykdyti verslą.
Vien įmonės turto teisinis režimas (t.y., kad įmonės turtas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso abiem sutuoktiniams) ir iš jos veiklos gautų pajamų panaudojimas šeimos interesams negali būti pagrindas atsirasti sutuoktinio prievolei atsakyti už kito sutuoktinio įmonės prievoles.
Taigi buvimo šeimos verslu faktas nėra preziumuojamas, šį faktą turi įrodyti kreditorius, siekiantis gauti reikalavimo patenkinimą iš įmonės savininko sutuoktinio turto. Jei kreditorius neįrodo, kad įmonės dalyvio sutuoktinis jungtinės veiklos pagrindais dalyvavo sutuoktinio įmonės kaip šeimos versle, tai sutuoktinis neprivalo atsakyti pagal kito sutuoktinio įmonės prievoles.
Jei šeimos verslo faktas įrodytas, laikoma, kad sutuoktinių prievolė yra solidari. Vis tik įmonės atžvilgiu ši solidarioji prievolė yra subsidiari. Tai reiškia, kad pirmiausia prievolė vykdoma iš juridinio asmens (ūkinės bendrijos ar individualios įmonės) turto, jo nesant ar nepakankant — iš sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės, o šios nesant ar nepakankant — iš asmeninio kiekvieno sutuoktinio turto.
Jeigu prievolės nepripažįstamos bendromis, galima išieškoti iš bendro sutuoktinių turto, nustačius atsakingo sutuoktinio turto dalį jame, bei asmeninio atsakingo sutuoktinio turto. Jeigu atsakingo sutuoktinio asmeninės prievolės buvo vykdomos iš bendro turto, atsakingas sutuoktinis turi kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.