Žiniasklaida dažnai informuoja apie neblaivių vairuotojų padarytus skaudžius eismo įvykius, neblaivių pramogų pasaulio atstovų ar paprastų mirtingųjų „įkliuvimus“ policijos pareigūnams. Kaip žinia, šiandien galiojantis reguliavimas administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą išgėrus numato tik tuomet, kai kraujyje alkoholio kiekis siekia 0,41 ir daugiau promilių, išskyrus taksi, motociklų ir keturračių vairuotojus, komercinį transportą vairuojančius asmenis bei pradedančiuosius vairuotojus, kuriems yra taikoma 0 promilių riba.
Už šio kiekio viršijimą vairuotojams numatoma bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.
Neabejotina, kad teisės vairuoti atėmimas kiekvienam vairuotojui sukelia diskomfortą, o kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, asmeniui dirbant vairuotojo pareigose, gali lemti ir darbo netekimą. Todėl natūralu, kad vairuotojai stengiasi išvengti teisės vairuoti atėmimo, juolab, kad kartais nepiktybiškai ir atsitiktinai leistinas alkoholio kiekis kraujyje viršijamas vos viena ar keliomis dešimtosiomis promilės.
Natūraliai iškyla klausimas, ar tokiems, vos viršijusiems leistiną alkoholio ribą pažeidėjams, visais atvejais būtina taikyti teisės vairuoti atėmimą, neatsižvelgiant į vairuotojui kilsiančias pasekmes, ar galbūt yra aplinkybių, kurioms esant, teisės vairuoti atėmimas galėtų būti netaikomas?
Atsakymas – ir taip, ir ne.
Taip, nes administracinių teisės pažeidimų kodeksas už vairavimą neblaiviam aiškiai numato dvi administracines nuobaudas – baudą ir teisės vairuoti atėmimą – abi taikomas vienu metu.
Ne, nes tas pats kodeksas numato galimybę subjektui, nagrinėjančiam administracinę bylą, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, paskirti švelnesnę nei įstatyme numatytą nuobaudą ir netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Kitaip tariant, esant tam tikroms aplinkybėms, teisės vairuoti atėmimas gali būti netaikomas ar taikomas trumpesniam terminui nei įstatyme numatyta.
Išimtinės aplinkybės nustatinėjamos kiekvienu konkrečiu atveju atskirai
Kokios gi aplinkybės, laikytinos išimtinėmis, kurių nereglamentuoja nei administracinių teisės pažeidimų kodeksas, nei aiškiai nustato ir teismų praktika?
Viena vertus, teismai konkrečiose bylose išskirtinėmis nėra pripažinę tokių aplinkybių kaip paskirtos baudos sumokėjimas, nuoširdus gailestis dėl pažeidimo, kelių eismo taisyklių pažeidimas pirmą kartą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gyvenamosios vietos geografinė padėtis (kai be teisės vairuoti transporto priemones nėra galimybės pasiekti darbą, gydymo įstaigą, parduotuvę ir pan.), tam tikrų šeimyninio – asmeninio pobūdžio aplinkybių (rūpinimasis vaikais ir artimaisiais, jų išlaikymas, bloga šeimos ar asmeninė materialinė padėtis, ligos atvejai ir pan.), kai teisė vairuoti transporto priemones reikalinga tiesioginėms darbo funkcijoms atlikti ar pan.
Kita vertus, teismų praktikos analizė leidžia teigti, kad išimtinės aplinkybės nustatinėjamos kiekvienu konkrečiu atveju atskirai, todėl jei vienoje byloje, pavyzdžiui, būtinybė asmeniui turėti teisę vairuoti transporto priemones darbinėms funkcijoms atlikti, šeimos narių liga ir priežiūra ar pan. nelaikytina išimtine aplinkybe, tai kitoje byloje ta pati aplinkybė jau gali būti vertinama kaip išimtinė.
Taip yra dėl to, kad, kaip minėta, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo netaikymas siejamas su aplinkybių kompleksiškumu, tad, esant ir kitoms aplinkybėms, suteikiančioms pagrindą netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, būtinybė turėti tokią teisę, pavyzdžiui toms pačioms darbinėms funkcijoms vykdyti, vertinama kaip aplinkybių komplekso sudėtinė dalis ir jau tampa reikšminga sprendžiant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Švelnesnė bausmė, kai įrodomos bent kelios ypač svarbios aplinkybės
Vienoje byloje teismas neskyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nes vairuotojai nustatytas neblaivumo laipsnis labai nežymiai viršijo leistiną vairuoti normą – nustatytos 0,52 promilės (atsižvelgus į prietaiso paklaidą – 0,518 promilės), vairuotoja dėl pažeidimo gailėjosi, tokį pažeidimą (vairavimas neblaiviam) padarė pirmą kartą, dirbo laiškininke, naudodama automobilį ir viena šeimoje augino nepilnametį sūnų, t.y. jos darbas buvo susijęs su transporto priemonių vairavimu ir buvo pagrindinis jos bei sūnaus pragyvenimo šaltinis.
Be to, vairuotoja gyveno vienkiemyje, dėl ko nuosavu transportu vežiojo sūnų į pagrindinio ir neformalaus ugdymo pamokas.
Teismas, atsižvelgdamas į minėtų aplinkybių visumą, sprendė, jog vairuotojo teisės atėmimas ilgesniam laikui būtų betarpiškai susijęs ir su ilgalaikiu darbo praradimu, sūnaus vykimo į ugdymo įstaigą pasunkinimu, todėl, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, nusprendė, jog yra pagrindas neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Kitoje byloje teismas neskyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nes vairuotojo darbas taip pat buvo susijęs su transporto priemonių vairavimu, dėl pažeidimo jis galėjosi, vairuotojui nustatytas girtumo laipsnis (0,46 promilės, įvertinus paklaidą – 0,44 promilės) tik nežymiai viršijo leistiną normą, be to buvo nustatyta, kad vairuotojas rūpinasi ir prižiūri kitame mieste gyvenančią savo motiną, kuriai diagnozuotas II tipo cukrinis diabetas, hiperteninė kardiopatija, lėtinė galvos smegenų išemija, ir ji kas mėnesį privalo lankytis pas medikus.
Įvertinęs šias aplinkybes ir padaryto pažeidimo pobūdį (nustatytas minimalus girtumo laipsnis, vos viršijantis ribą, nuo kurios draudžiama vairuoti neblaiviam), teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju buvo susiklosčiusi išimtinė situacija, kuriai esant, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais vairuotojui sutrumpino paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą iki dviejų mėnesių.
Taigi, vertinant teismų praktikoje išryškėjusias aplinkybių komplekso tendencijas, asmuo, siekiantis švelnesnės nei įstatyme numatytos nuobaudos, turėtų įrodyti bent keletą aplinkybių, kurios liudytų jo išskirtinę padėtį, ir tokių aplinkybių visuma jau galėtų būti pripažįstama išskirtinėmis aplinkybėmis, nors kiekviena atskirai iš jų tokia ir nelaikoma.
Teismų gailestis – tik mažiau prasižengusiems
Pažymėtina, jog teismų praktika sprendžiant dėl teisės vairuoti atėmimo skyrimo/neskyrimo ar sutrumpinimo esant išimtinėms aplinkybėms formuojama ta linkme, jog tokios nuobaudos pavyksta išvengti ar bent jau ji skiriama trumpesniam terminui daugiau tiems pažeidėjams, kuriems nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis, nežymiai viršijantis leistiną alkoholio koncentraciją kraujyje.
Tuo metu esant didesnei alkoholio koncentracijai, teismai visgi laikosi pozicijos, kad vairavimas neblaiviam - tai vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, todėl, net ir esant išimtinėms aplinkybėms, nėra linkęs skirti švelnesnės nuobaudos ir teisės vairuoti atėmimą paprastai taiko.
Bet vėlgi, negalima vienareikšmiškai teigti, kad viršijus daugiau nei minimaliai leistiną alkoholio koncentraciją kraujyje, jokiais atvejais negali būti neskiriamas teisės vairuoti atėmimas ar bent negali būti skiriamas trumpesniam laikui nei numato įstatymas. Gali būti, ir tai liudija ta pati teismų praktika.
Vienoje byloje pirmosios instancijos teismas neskyrė vairuotojai, kuriai buvo nustatytas vidutinis neblaivumas (1,96 promilių), teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nes ji buvo vienintelė šeimoje, turinti regėjimą ir galinti vairuoti transporto priemonę.
Pažeidėjos tėvams ir tėvo broliui buvo nustatytas pirmos grupės neįgalumas. Dėl regėjimo negalios, sveikatos ir orientacijos sutrikimų, jie sunkiai orientavosi aplinkoje, jiems nebuvo galimybės vieniems nusipirkti vaistų, maisto, buitinių prekių, pasiimti neįgalumo pensiją, nuvykti pas gydytojus ir pan. Todėl pažeidėja juos prižiūrėjo ir padėjo tenkinti kasdienius poreikius. Be to, pažeidėja prižiūrėjo ir savo brolį bei jo šeimą, kurie taip pat buvo neregiai, o jų mažametė duktė turėjo regėjimo sutrikimą.
Pažeidėja viena augino, rūpinosi ir išlaikė trejų metų dukterį, studijavo dieniniame skyriuje. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra išimtinės aplinkybės, ir vairuotojai neskyrė teisės vairuoti atėmimo.
Nors apeliacinės instancijos teismas tokį sprendimą panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo, manydamas, kad atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį (vidutinis neblaivumo laipsnis), vairuotojai turėtų būti skiriamas teisės vairuoti atėmimas, bet jis taip pat nurodė, kad aplinkybė, jog vairuotoja buvo vienintelis šeimoje turintis regėjimą asmuo, pripažintina išskirtine aplinkybe, sudarančia pagrindą paskirti švelnesnę nei pažeidimo sankcijoje numatytą nuobaudą.
Tai iš esmės reiškia, kad, atsižvelgiant į vairuotojos vidutinį neblaivumo laipsnį, teismas nemanė esant pagrindo visai neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, bet įvertino, kad pagrindas paskirti teisės vairuoti atėmimą trumpesniam terminui vis tik buvo.
Taigi, kiekviena byla yra sprendžiama individualiai ir kiekvienu atveju atskirai sprendžiama, kokios aplinkybės laikytinos išimtinėmis, ir ar jos sudaro pagrindą neskirti teisės vairuoti atėmimo ar jį skirti trumpesniam terminui.
Komentaro autorė yra advokatų kontoros Drakšas, Mekionis, Smirnov ir partneriai advokato padėjėja.