Teisininko komentaras. Dar vienas galimas įmonių alternatyvus finansavimo šaltinis

Lietuvoje pastaruoju metu daug diskutuojama apie alternatyvas bankiniam verslo finansavimui: obligacijų leidimą, galimą rizikos ir privataus kapitalo ar kitų fondų kaip investuotojų pritraukimą ir pan. bei apie galimybes šias alternatyvas skatinti mūsų šalyje. Tačiau ilgą laiką bent jau Lietuvoje buvo iš esmės užmirštas finansavimas, išleidžiant komercinius popierius (angl. commercial papers), nors iš rinkos jau kurį laiką gaunama nemažai klausimų dėl šios galimybės.

Poreikis šiam alternatyviam finansavimo šaltiniui nuolat auga ir tampa ypač aktualus COVID-19 pandemijos akivaizdoje. Panašu, kad galiausiai šią finansavimo galimybę nusprendė vystyti ir Baltijos šalių centriniai bankai, kurie kartu su Europos Rekonstrukcijos ir Plėtros Banku (ERPB) neseniai pasirašė supratimo memorandumą (angl. Memorandum of Understanding) dėl bendradarbiavimo Baltijos šalyse vystant regioninę komercinių popierių rinką .

Kas yra komerciniai popieriai?

Bendrai komerciniai popieriai – tai pagal emitento komercinių popierių programą išleidžiami ir pasirašomi trumpos (paprastai iki vienų metų) trukmės įsipareigojamieji skolos dokumentai (obligacijos), iš kurių gautos lėšos paprastai naudojamos emitento apyvartiniam kapitalui (trumpo laikotarpio likvidumui). Lietuvoje šie vertybiniai popieriai aptariami reglamentuojant valstybės skolinimąsi, tačiau teisės aktuose nėra numatyta draudimų ar kliūčių juos leisti ir bendrovėms.

Platinant, šiuos vertybinius popierius paprastai įsigyja išimtinai instituciniai investuotojai (bankai, kitos finansų įstaigos, fondai, draudimo bendrovės ir pan.), jų sąlygose, be kita ko, numatant, kad ir antrinėje rinkoje tik instituciniai investuotojai galės įsigyti šių popierių, taip pat užtikrinant, kad jų platinimas nepatektų po „viešo siūlymo“ sąvoka.

Pagrindinis šių vertybinių popierių siūlymo dokumentas paprastai yra informacinis memorandumas; taip pat parengiamos ir kiekvienos iš popierių emisijų sąlygos. Informaciniame dokumente pateikiama bendra informacija apie emitentą, programą ir apie pagal ją išleidžiamus popierius, taip pat emitento esminiai finansiniai rodikliai, pačius finansinių ataskaitų rinkinius pridedant prie informacinio memorandumo arba įtraukiant į jį nuorodos būdu.

Kaip matyti iš viešai prieinamos informacijos, panašu, kad iš Baltijos šalių šiuos vertybinius popierius yra naudoję tik Estijos emitentai (pvz., SEB Pank AS, Alexela Varahalduse AS, Arco Vara AS ir kt.), tačiau pats laikas būtų apie tai pagalvoti ir Lietuvos įmonėms, ypač COVID-19 sukeltų finansinių neapibrėžtumų kontekste.

Ką ketina daryti Baltijos centriniai bankai?

Aukščiau minimame memorandume Baltijos šalių bankai ir ERPB sutarė vystyti gilesnę ir efektyvesnę komercinių popierių rinką, laikantis Europos Centrinio Banko geriausios praktikos. Memorandumu, be kita ko, priimti trys esminiai susitarimai.

Pirma, kad Baltijos šalių centriniai bankai pasitelks vietines kompetentingas institucijas, užtikrinant, kad šis regioninių komercinių popierių instrumentas būtų įgalintas ir su tuo susijusios teisinės ir reguliacinės kliūtys panaikintos.

Antra, kad šie centriniai bankai ir ERPB įsteigs valdymo komitetą, kuris prižiūrėtų memorandumo įgyvendinimo procesą ir spartintų jo įgyvendinimą. Trečia, kad ERPB toliau vystys jau kuriamą komercinių popierių rėminį dokumentą (angl. commercial papers framework) kartu su esminiais partneriais, dalyvaujančiais bankais ir kitais investuotojais ir kt.

Memorandumu įtvirtinta iniciatyva papildo jau egzistuojančius regioninius projektus, įgyvendinamus ERPB, glaudžiai bendradarbiaujant su vietinėmis rinkos priežiūros institucijomis ir Europos Komisija, kurių tikslas vystyti kapitalo rinkų instrumentų, į kuriuos galima investuoti, pasiūlą. Ši iniciatyva taip pat atitinka ir Europos Komisijos veiksmų planą dėl kapitalo rinkų sąjungos sukūrimo.

Memorandumu vystoma iniciatyva iš tikrųjų sveikintina, kadangi, kaip minėta, regioninės komercinių popierių rinkos skatinimas Baltijos šalyse turėtų diversifikuoti galimus finansavimosi šaltinius didelėms vietinėms įmonėms, padėti toliau vystytis perleidžiamųjų vertybinių popierių rinkai, mobilizuojant institucinių investuotojų lėšas, tuo pačiu keliant į aukštesnį lygį Baltijos skolos kapitalo rinką.