Darbo sutartis gali būti:
1) Neterminuota (neapibrėžtam laikotarpiui sudaryta sutartis, t.y. jei sutartyje nenurodytas jos terminas arba nurodytas netinkamai, laikoma, kad sudaryta neterminuota darbo sutartis);
2) Terminuota, trumpalaikė, sezoninė (terminuota sutartis sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui, bet neilgiau kaip penkeriems metams. Trumpalaike sutartimi laikoma darbo sutartis sudaryta ne ilgesniam kaip dviejų mėnesių laikotarpiui. Sezoninė sutartis sudaroma sezoniniams darbams. Sezoniniai darbai - tai darbai, kuriuos galima dirbti tik tam tikrais periodais, ne ilgesniais kaip aštuoni mėnesiai, ir jie yra įtraukti į sezoninių darbų sąrašą);
3) Dėl antraeilių pareigų (darbuotojas gali susitarti, jeigu to nedraudžia įstatymai, kad jis toje pačioje darbovietėje eis tam tikras papildomas pareigas arba dirbs tam tikrą papildomą darbą. Darbuotojas taip pat gali dirbti ir kitoje darbovietėje, jeigu to nedraudžia įstatymai ar kiti norminiai teisės aktai);
4) Nuotolinio darbo (darbo sutartis, kurioje numatyta, kad darbuotojas darbo funkcijas atliks ne darbovietėje, bet kitoje jam tinkamoje vietoje);
5) Patarnavimo darbams (darbo sutartis, pagal kurią darbuotojas įsipareigoja darbdaviui teikti asmenines namų ūkio paslaugas);
6) Kita.
Sudaryti darbo sutartį gali darbdavys, turintis darbdavio teisinį veiksnumą ir teisnumą, jei darbdavys juridinis asmuo, jo teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo jo įregistravimo juridinių asmenų registre.
Jei darbdavys fizinis asmuo, teisnumą jis įgyja nuo gimimo momento, veiksnumas atsiranda sulaukus pilnametystės. Darbuotojui norint sudaryti darbo sutartį taip pat būtinas darbinis teisnumas ir veiksnumas.
Visišką darbinį teisnumą ir veiksnumą asmuo įgyja sulaukęs šešiolikos metų, tačiau tam tikrus darbus gali dirbti ir asmenys nuo keturiolikos metų, pavyzdžiui daržų ravėjimas, laikraščių ir žurnalų pardavimas ir kt.
Baigtinį darbų sąrašą, kuriuos gali dirbti asmenys nuo keturiolikos iki šešiolikos metų, nustato 2003 m. sausio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarkos, darbo laiko, jiems draudžiamų dirbti darbų, sveikatai kenksmingų, pavojingų veiksnių sąrašo patvirtinimo.
Darbo sutarties sudarymas grindžiamas abiejų sandorio šalių laisva valia, tai reiškia, kad darbdavys ir darbuotojas sutartį sudaro tarpusavio susitarimu. Darbo įstatymai, kiti norminiai teisės aktai ir kolektyvinės sutartys gali nustatyti, kad į tam tikras pareigas skiriama ne darbdavio ir darbuotojo tarpusavio susitarimu, o konkurso, rinkimų būdu arba išlaikius kvalifikacinius egzaminus. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys.
Darbo sutartis privalo būti sudaryta raštu pagal pavyzdinę formą. Ši įstatymo norma yra imperatyvi ir rašytinės sutarties formos nesilaikymas daro darbo sutartį negaliojančia.
Sutarties tekstas sudaromas dviem egzemplioriais, jį pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas. Pasirašius darbo sutartį, darbdavys ne vėliau kaip prieš darbo pradžią turi įteikti darbuotojui jį identifikuojantį dokumentą – darbo pažymėjimą. Sudarydamas darbo sutartį darbdavys taip pat privalo pasirašytinai supažindinti priimamą darbuotoją su darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis bei kitais darbovietėje galiojančiais aktais. Darbuotojas, prieš sudarydamas darbo sutartį, privalo pateikti darbdaviui asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą.
Jei darbuotojas priimamas į darbą, kuris reikalauja tam tikro išsimokslinimo, profesinio pasirengimo ar sveikatos būklės, darbdavys turi teisę reikalauti pateikti atitinkamą kvalifikaciją ar kitas aplinkybes patvirtinančių dokumentų.
Priimant į darbą nepilnametį, darbdavys privalo reikalauti pateikti gimimo liudijimą, vieno iš tėvų ar kito vaiko atstovo pagal įstatymą raštišką sutikimą, vaiko sveikatą prižiūrinčio gydytojo leidimą, o mokslo metų laikotarpiu – mokyklos, kurioje nepilnametis mokosi, raštišką sutikimą. Jei sutartis nenumato kitaip, darbuotojas privalo pradėti dirbti sekančią dieną po sutarties sudarymo.
Sudarydamos darbo sutartį, sutarties šalys privalo sutartyje numatyti darbuotojo darbovietės vietą ir darbo funkcijas.
Šios dvi sąlygos yra būtinas darbo sutarties elementas, jų neaptarus sutartyje, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta. Darbo santykiuose vartojami terminai darbovietė ir darbo vieta nėra tapatūs.
Šiuo atveju darbovietė nurodo darbdavį, o terminu darbo vieta, dažnaisiais įvardijama darbo funkcijų atlikimo vieta arba dirbamas darbas. Darbo funkcijos sutartyje apibrėžiamos sutartyje nurodant profesiją, specialybę, kvalifikaciją arba pareigas.
Darbo funkcijos nustatymas turi esminę reikšmę, kadangi darbdavys neturi teisės reikalauti, kad darbuotojas atliktų darbą, nenumatytą darbo sutartimi. Atskiroms darbo sutarčių rūšims gali būti numatytos ir kitos būtinosios sąlygos.
Pavyzdžiui, norint sudaryti terminuotą darbo sutartį, darbo terminas turi būti konkrečiai nurodytas sutartyje. Kitas privalomas sutarties elementas yra darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos, dydžio nustatymas. Darbo sutartyje galima susitarti ir dėl kitų darbo sutarties sąlygų, jei jos neprieštarauja darbo įstatymams.
Tokiu atveju, pasirašius darbo sutartį jos tampa privalomos sutarties šalims. Darbo sutartis laikoma sudaryta tuomet, kai sutarties šalys susitaria dėl visų nurodytų sutarties elementų.
Sudarant darbo sutartį gali būti nustatomas išbandymo laikotarpis. Išbandymas – tai laikotarpis kuomet darbdavys gali patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, o darbuotojas gali įvertinti ar sulygtas darbas atitinka jo lūkesčius.
Išbandymo terminas negali būti ilgesnis nei trys mėnesiai, išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai. Įstatymo nustatytais atvejais, išbandymo terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgesniam laikotarpiui kaip šeši mėnesiai.
Numatant darbo sutartyje išbandymą, būtina nustatyti ne tik jo terminą, bet ir išbandymo tikslą, kurios šalies iniciatyva nustatomas išbandymas. Jei išbandymo tikslas neįrašytas darbo sutartyje, tai nereiškia, kad dėl išbandymo sąlygos nesusitarta visiškai, tačiau darbdavys, būdamas atsakingas už tinkamą sutarties sudarymą, prisiima riziką kylančią dėl netinkamo sutarties sudarymo.
Jei išbandymą nustato darbdavys, norėdamas patikrinti ar darbuotojas tinka numatytoms pareigoms, o darbuotojo rodomi rezultatai netenkina darbdavio, darbdavys turi teisę atleisti darbuotoją nepasibaigus išbandymo terminui apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris darbo dienas. Jei išbandymo terminas sudaromas darbuotojo iniciatyva, išbandymo įvertinimas priklauso tik nuo darbuotojo valios. Darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį nepasibaigus išbandymo terminui apie tai raštu įspėjęs darbdavį prieš tris darbo dienas.
Kai išbandymo terminas pasibaigia, o darbuotojas dirba toliau, nutraukti darbo sutartį galima tik bendraisiais darbo sutarties nutraukimo pagrindais.
Tam tikrais atvejais darbdavys gali būti įpareigotas sudaryti su darbuotoju darbo sutartį. Tokia pareiga darbdaviui atsiranda kai organizuojamas viešas konkursas dėl priėmimo į darbą numatant tam tikras konkurso sąlygas. Asmuo laimėjęs tokį konkursą įgyją specialiąją teisę sudaryti darbo sutartį.
Asmuo sudarydamas darbo sutartį turi tam tikras garantijas. Darbdavys negali atsisakyti sudaryti darbo sutarties dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kilmės ar kitais motyvais jei darbo pobūdis nereikalauja ypatingo išsilavinimo ar kitų specialių reikalavimų tam darbo pobūdžiui.
Darbdavys taip pat negali atšaukti jau sudarytos darbo sutarties, darbdavio sutarties atšaukimas po sutarties sudarymo fakto darbuotojui nesukelia jokių teisinių padarinių. Tačiau tas pats galioja ir darbuotojui, sutarties atšaukimas po jos sudarymo – negalimas.
Svarbu pažymėti, kad darbo sutartis negali sudaryti blogesnių sąlygų darbuotojui, negu jas numato Darbo kodeksas, įstatymai ir kiti norminiai teisės aktai. Jei darbo sutartis blogina įstatymų įtvirtintas darbuotojo teises, taikomos atitinkamos įstatymų normos.