Teisininko komentaras. Dilema: sutuoktiniai ar sugyventiniai?

Santuoka – aiškiai apibrėžianti dviejų asmenų santykį vienas į kitą tiek emocine prasme, tiek ir teisiniu aspektu. Tačiau šiandien daugelis asmenų su savo gyvenimo partneriais gyvena nesudarę santuokos. Asmenų, kurie nėra įteisinę savo santykių, bendras gyvenimas iš esmės yra paremtas tik jų savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, emociniu prieraišumu, tarpusavio supratimu ir/ar atsakomybe. Kodėl asmenys nusprendžia pasirinkti būtent tokį teisiškai neapibrėžtą, sakyčiau net ir socialiniu požiūriu vis dar pažeidžiamą, santykių būdą, palikime šį klausimą atvirą, tačiau paanalizuokime tai teisinių pasekmių aspektu.

Daugiau iššūkių

Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą asmenų, neįregistravusių santuokos (toliau – sugyventiniai), teisinis statusas nėra apibrėžtas. Sugyventinių turtiniams santykiams netaikomos teisės normos, reguliuojančios sutuoktinių teisinį režimą. Nors sugyventiniai, gyvendami faktinėje santuokoje, iš esmės sukuria tokį patį pridėtinį gėrį, kaip ir susituokę asmenys, t. y. įsigyja būstą, kuria ar vysto verslą, kaupia santaupas, augina vaikus, dažnu atveju jų laukia daug didesni iššūkiai, nei asmenų, juridiškai įteisinusių savo santykius.

Ginčo atveju sugyventiniai ne retai priversti kreiptis į advokatą teisinės pagalbos ir, pasitelkdami visus leistinus įrodymus, teisminiu keliu įrodinėti tai, kas, jei būtų sudaryta santuoka, netaptų įrodinėjimo dalyku. „Skyrybų“ atveju sugyventiniai dažniausiai susiduria su šiomis problemomis: bendrai užgyventas turtas (įskaitant kilnojamąjį ir nekilnojamąją), paskolų bendriems pirkiniams įsigyti grąžinimo klausimas ir pan.

Sugyventinių turtiniams santykiams, kaip minėta, nėra specialaus teisinio reguliavimo, todėl, iškilus ginčui dėl bendrai įsigyto turto, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką taikomos teisės normos, reguliuojančios bendrosios dalinės nuosavybės teisę. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog asmenų, nesudariusių santuokos, gyvenimas kartu savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog sugyventiniai įsigijo turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Jų laukia, esant nesutarimams, sudėtingas teisminis procesas, įrodinėjant, kad jie vedė bendrą ūkį, asmeninėmis lėšomis ir/ar savo darbu, žiniomis kūrė bendrą turtą ir pan. Tik įrodžius šias aplinkybes, teismui bus pagrindas pripažinti tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės), sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę.

Kreditorinių įsipareigojimų vykdymas po nutrūkusių santykių sugyventiniams taip pat yra opus klausimas. Tarkim, jeigu tikslinis kreditas būstui įsigyti buvo suteiktas tik vienam iš sugyventinių, po „skyrybų“, nepaisant teismo sprendimu pripažintos dalinės nuosavybės į šį būstą, kreditoriniai įsipareigojimai ir liks tik kredito gavėjui (tam sugyventiniui, kuriam buvo suteiktas kreditas). Sugyventiniai turi galimybę kreiptis į kreditorių dėl įgytos prievolės modifikavimo (kredito gavėjo pakeitimo ar įtraukimo į prievolių vykdymą dar vieno kreditoriaus), tačiau tai priklauso tiek nuo kreditoriaus pozicijos, tiek ir nuo pačių sugyventinių geros valios bandyti šį klausimą spręsti abiem pusėm palankiu būdu.

Dar viena akivaizdi problema iškyla vieno iš sugyventinių mirties atveju. Tuomet, jeigu mirusysis nebuvo palikęs testamento savo sugyventiniui, pastarasis ne tik kad neturi galimybės pagal įstatymą paveldėti mirusiojo vardu įregistruoto turto, tačiau ir negali išsaugoti tos dalies, kuri faktiškai (ne juridiškai) priklausė jam. Tokiu atveju, laukia teisminis procesas su asmenimis, priėmusiais mirusiojo palikimą (pagal įstatymą arba pagal testamentą), įrodinėjant sugyventinių dalinę nuosavybę.

Santuokas registracija sukuria saugumą

Tuo tarpu santuokos įregistravimas – tarp dviejų gyvenimo partnerių sudaromas sandoris, kuris sukuria sutuoktiniams teisinį saugumą šeimos teisės aspektu. Tiek gyvenant santuokoje, tiek ir siekiant nutraukti santuokinius ryšius, visi klausimai, tokie kaip nekilnojamojo ir kilnojamojo turto teisinis režimas, kreditorinių įsipareigojimų vykdymas, paveldėjimas ir kita, turi teisinį apibrėžtumą ir iš to išplaukiančias teisines pasekmes.

Pagal teisinį reguliavimą sutuoktinių santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Taip pat preziumuojama, jog, nepriklausomai nuo įdėtų lėšų, darbo ar kitų veiksnių, lemiančių turto įsigijimą/sukūrimą, sutuoktinių santuokoje įgyto turto dalys yra lygios. Taigi, skirtingai, nei sugyventiniams, kilusio ginčo atveju sutuoktiniams nereikia įrodinėti jiems tenkančių turto dalių. Tiesa, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Tačiau išimtys yra taikytinos tik tam tikrais atvejais. Pabrėžtina ir tai, kad sutuoktiniai gali sudaryti vedybų sutartį, nustatančią kitokį, nei įstatyme numatyta, teisinį režimą, tačiau tai abiejų sutuoktinių apsisprendimo teisė.

Pasisakant apie sutuoktinių turtines prievoles, pabrėžtina, jog santuokos nutraukimo atveju nustatomos bendros ir asmeninės sutuoktinių prievolės (skolos). Asmenines prievoles, susijusias tik su vieno iš sutuoktinių asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu, savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Bendros sutuoktinių prievolės, vykdytinos iš bendro turto, atsiranda iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio vardu, esant kito sutuoktinio sutikimui, o taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu šie sandoriai buvo sudaryti šeimos poreikiams tenkinti. Bendros sutuoktinių prievolės, nutraukiant santuoką, gali būti modifikuojamos, atleidžiant vieną iš sutuoktinių nuo kreditorinių įsipareigojimų vykdymo ir pan., tačiau tik esant kreditoriaus sutikimui.

Mirties atveju palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą su pirmos eilės įpėdiniais (1/4 palikimo dalį, jeigu įpėdinių (be sutuoktinio) yra ne daugiau kaip trys, arba lygiomis dalimis, jeigu įpėdinių yra daugiau kaip trys) ar antros eilės įpėdiniais (1/2 palikimo dalį). Jeigu nėra pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą paveldimą turtą.

Vertinant santuokos sudarymo reikšmingumą teisiniu požiūriu, paminėtini ir dar du svarbūs aspektai. Tuo atveju, kai gyvenamoji patalpa priklauso vienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. Taip pat įstatymo nustatytais atvejais teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, gali priteisti išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui.

Įteisinti ar neįteisinti santykius?

Šiandien daug porų skiriasi (tiek susituokę, tiek nesusituokę). Nežinia, kas lemia padažnėjusį skyrybų skaičių – besikeičiantis visuomenės požiūris į šeimą (tarpusavio santykius), atsakomybės jausmo vienas prieš kitą stoka ar kiti veiksniai. Matyt, kiekvieną atvejį reikėtų vertinti individualiai. Ir vis tik, teisiniu požiūriu, atsižvelgiant į šiai dienai galiojantį teisinį reguliavimą, rekomenduotina pasiryžti savo santykius įteisinti, kadangi nesusituokę asmenys, nors ir gyvendami faktinėje santuokoje, tokios teisinės apsaugos, kokią įgyja sutuoktiniai, neturi. Šeimos teisinių santykių apibrėžtumas skyrybų atveju (ir ne tik) sutuoktiniams, pasitelkus advokato pagalbą, sudaro galimybę daug aiškiau įvertinti situaciją ir apginti savo teises.