Pastarųjų metų realybė parodė, kad prognozės dažnai būna netikslios, o istorinės tendencijos nebūtinai veikia, todėl nuspėti tai, kokie vėjai vyraus intelektinės nuosavybės apsaugoje artimiausiu metu, yra gana sudėtinga. Visgi, Pasaulinės intelektinės dienos proga galima išskirti keletą momentų, kurie padės nustatyti, kur link juda pasaulis ir kas bus svarbiausia intelektinės nuosavybės apsaugoje artimiausiu metu.

Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) paskelbta 2020 metų statistika leidžia teigti, kad bendrovės suprato, kad nematerialaus turto apsauga ekonomikai neramiais laikais yra kaip niekad svarbi, nes tai gali tapti didžiausią pelną mažiausiomis sąnaudomis nešanti galimybė. PINO duomenimis patentinių paraiškų pateikimas 2020 m. padidėjo 4 proc. ir pasiekė 275 900 paraiškų, kas yra didžiausias bet kada fiksuotas skaičius, nepaisant pasaulinio BVP kritimo.

Nenuostabu, kad didžiausią patentinių paraiškų skaičių sudaro paraiškos, skirtos kompiuterinių technologijų, telekomunikacijos ir medicinos technologijos apsaugai. Atsižvelgiant į esamą pandemijos situaciją, labai tikėtina, kad šios tendencijos išliks ir ateityje.

Ir gal tik šiek tiek netikėta, kad Kinijos pareiškėjai yra pirmaujantys, o JAV ir Japonijos bendrovės yra, atitinkamai, antroje ir trečioje vietoje. Lietuva taip pat atliepia tendenciją – Europos patentų Lietuvos pareiškėjai pateikė net daugiau nei du kartus didesnį skaičių.

Tokios pat veiklos sritys vyravo ir prekių ženklų apsaugoje 2020 m. Tiesa, reikia pripažinti, kad tarptautinių prekių ženklų registracijų skaičius pirmą kartą po 2008-2009 m. krizės nežymiai sumažėjo. Tikėtina, kad tai sąlygota ribotų (ar taupomų) bendrovių resursų, o taip pat didesniu dėmesiu vietinėms rinkoms.

Kita vertus, toks tarptautinių registracijų mažėjimas gali būti nulemtas ir padidėjusia nacionalinių institucijų parama verslui. Mažos ir vidutinės įmonės gavusios paramą savo prekių ženklus labiau registruoja nacionaliniu lygiu. Labai tikėtina, kad panašios tendencijos išliks ir šiais metais, o nacionalinių ir regioninių ES prekių ženklų registracijų didėjimą labai paskatins ir šiuo metu teikiama ESINT parama mažam ir vidutiniam verslui.

Dar viena aiški tendencija, kurią paskatino pandemija, yra padažnėję intelektinės nuosavybės teisių pažeidimai. Gyvenimui persikėlus į virtualią erdvę, anksčiau turgavietėse klestėjęs padirbtų prekių rojus išsiplėtė elektroninėse parduotuvėse ir socialinių tinklų grupėse. Karantine esantys žmonės dažniau žiūri filmus, todėl padidėjo legaliai, bet taip pat ir nelegaliai filmus siūlančių platformų populiarumas. Tai reiškia dar daugiau (tikėtina virtualių) ginčų teismuose dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo.

Didelė tikimybė, kad intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo ginčų padaugės ir tarp konkurentų – dabar kaip niekad svarbu išplėsti ir apsibrėžti savo teritorijos ribas.

Akivaizdu, kad dėmesys intelektinės nuosavybės apsaugai pasaulyje nesumažėjo – atvirkščiai, tiek valstybės, tiek ir pačios bendrovės šiai sričiai skiria dar daugiau dėmesio, todėl, jei dar to nepadarėte, dabar būtų pats laikas peržiūrėti savo turimą nematerialų turtą ir įvertinti, ar Jūsų teisės yra saugios ir nešančios naudą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)