Pagal BK juridinis asmuo atsako tik už tas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą BK specialiojoje dalyje yra numatyta juridinio asmens atsakomybė. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė juridiniam asmeniui kils tik tada, jei siekiant inkriminuoti atitinkamą nusikalstamą veiką, tos nusikalstamos veikos dispozicijoje bus nurodyta, kad už atitinkamą nusikalstamą veiką be fizinio asmens, baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiamas ir juridinis asmuo (pvz., BK 189 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad: „Už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo”).
Pagal BK juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę:
1) atstovauti juridiniam asmeniui arba
2) priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba
3) kontroliuoti juridinio asmens veiklą.
Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad juridinio asmens specifiškumą lemia inter alia tai, kad juridinis asmuo, turėdamas teisnumą ir veiksnumą, teisinių santykių dalyvis yra per fizinius asmenis (vadovą, įgaliotą atstovą ir pan.); juridinio asmens veikla neatsiejama nuo atitinkamų fizinių asmenų, per kuriuos jis veikia, veiklos ir be jų veiklos apskritai būtų neįmanoma. Todėl įstatymų leidėjas, nustatydamas juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę, turi atsižvelgti ir į minėtą juridinio asmens, kaip teisinių santykių subjekto, specifiką.
Kodekse gali būti nustatytas diferencijuotas teisinis reguliavimas, susijęs su fizinio asmens ir juridinio asmens baudžiamąja atsakomybe. Juridinio asmens, kaip nusikalstamos veikos subjekto, specifika yra ta, kad jis yra teisinių santykių dalyvis per jo vardu veikiančius fizinius asmenis. Juridinio asmens veikla neatsiejama nuo atitinkamų fizinių asmenų – vadovo, įgalioto atstovo ir pan., per kuriuos jis veikia, veiklos ir be jų veiklos apskritai būtų neįmanoma.
Tai lemia ir juridinio asmens kaltės specifiką – ji siejama su fizinio asmens, veikiančio juridinio asmens naudai ar jo interesais, kalte, tačiau juridinio kaltumas turi būti įrodytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, t. y. turi būti pagrįstas išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Sprendžiant, ar juridinis asmuo kaltas BK 20 str. 2 d. prasme, reikia atsižvelgti į kaltininko – fizinio asmens bei jo padarytos nusikalstamos veikos ryšį su juridiniu asmeniu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) yra išaiškinęs, kad BK 20 str. 2 d. formuluotė „juridinio asmens naudai“ reiškia, kad kaltininko – fizinio asmens – nusikalstama veika turi būti siekiama naudos jo atstovaujamam, kontroliuojamam ar pan. juridiniam asmeniui. Kartu tai atskleidžia fizinio asmens nusikalstamos veikos tyčinės kaltės turinį. Sprendžiant juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygų klausimą, neturi reikšmės, ar dėl tokios fizinio asmens nusikalstamos veikos juridinis asmuo gavo realios naudos, ar ne.
Minėta BK 20 str. 2 d. formuluotė nereiškia, kad kaltininko – fizinio asmens nusikalstamos veikos tikslas – gauti naudos juridiniam asmeniui – yra vienintelis ar pagrindinis. Toks tikslas, būtinas pagrindžiant juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę, gali būti įgyvendinamas ta pačia fizinio asmens nusikalstama veika siekiant ir kaltininko asmeninės naudos, jo paties ar kitų asmenų neteisėto praturtėjimo ir pan.
Be kita ko, LAT praktikoje išaiškinta, kad reikšmingą ryšį tarp fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos ir juridinio asmens padeda atskleisti juridinio asmens veiklą reglamentuojantys norminiai aktai, organizacinė struktūra, veiklos formavimas, įgyvendinimas ir pan. Svarbu tai, ar juridinio asmens savininkas (akcininkai) užtikrino veiksmingą fizinio asmens kontrolę, ar toleravo atitinkamą veiklą, ir kt.
Darytina išvada, kad juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė nepašalina fizinio asmens, kuris padarė, organizavo, kurstė arba padėjo padaryti nusikalstamą veiką, baudžiamosios atsakomybės.
Svarbu paminėti ir tai, kad juridinis asmuo gali atsakyti ir už kontroliuojamo arba jam atstovaujančio kito juridinio asmens padarytas nusikalstamas veikas, jeigu jos padarytos pirmojo juridinio asmens naudai jo nurodymu ar leidimu arba dėl nepakankamos priežiūros.
Juridiniam asmeniui, kaip minėta, baudžiamoji atsakomybė iškyla tik tuo atveju, jeigu tokia aplinkybė yra nurodyta atitinkamos nusikalstamos veikos dispozicijoje. Analizuojant BK galima išskirstyti nusikalstamas veikas, už kurias atsako juridinis asmuo į:
Nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (sukčiavimas, turto iššvaistymas, neteisėtas praturtėjimas);
Nusikalstamas veikas finansų sistemai (apgaulingas ir aplaidus apskaitos tvarkymas, pinigų ar vertybinių popierių klastojimas, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas, prekyba vertybiniais popieriais pasinaudojant viešai neatskleista informacija, mokesčių nesumokėjimas);
Nusikalstamas veikas ekonomikai ir verslo tvarkai (kontrabanda, muitinės apgaulė);
Nusikaltimus elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui (neteisėtas poveikis elektroniniams duomenims ar informacinei sistemai, neteisėtas disponavimas elektroniniais duomenimis ir įrenginiais);
Korupcinio pobūdžio nusikaltimus (kyšininkavimas, prekyba poveikiu, papirkimas);
Neatsargius nusikaltimus (sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo).
.
Analizuojant BK specialiojoje dalyje esančių turtinių nusikalstamų veikų sudėtis už kurias gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn juridinis asmuo, atkreiptinas dėmesys, kad tais atvejais, kai baudžiamoji atsakomybė iškyla už nedidelės vertės turtinių nusikalstamų veikų įvykdymą, juridinis asmuo nėra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn (pvz. 183 str. 4 d. numatyta, kad „už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo“. Už šio reglamentavimo ribų yra paliekama 3-oji str. dalis, kuri numato, kad: „Tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę <…>“.).
BK taip pat nustatytas ir atskiras juridinių asmenų bausmių rūšių reglamentavimas. Pagal BK 43 str. juridiniam asmeniui gali būti skiriama:
1) bauda (nuo 200 MGL iki 100 000 MGL);
2) juridinio asmens veiklos apribojimas (nuo vienerių iki penkerių metų uždraudžiama juridiniam asmeniui verstis tam tikra veikla arba įpareigojama uždaryti tam tikrą juridinio asmens padalinį);
3) juridinio asmens likvidavimas (juridinis asmuo įpareigojamas per teismo nustatytą terminą nutraukti visą savo veiklą).
Juridiniam asmeniui, kaip ir fiziniam asmeniui, už vieną nusikalstamą veiką gali būti skiriama tik viena bausmė. Pažymėtina, kad juridiniams asmenims skiriamos bausmės BK specialiosios dalies straipsnių sankcijose nenurodomos. Teismas, skirdamas bausmę juridiniam asmeniui, vadovaujasi LR BK 43 str. 1 d. nustatytu bausmių sąrašu.
Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, paskyręs bausmę juridiniam asmeniui, gali nutarti paskelbti šį nuosprendį per visuomenės informavimo priemones. Tuo tarpu nuosprendis, kuriuo teismas juridiniam asmeniui paskiria bausmę už BK XXXIII skyriuje numatytus nusikaltimus, privalo būti paskelbtas per visuomenės informavimo priemones.
Svarbu akcentuoti, kad juridiniam asmeniui taip pat yra nustatytos ir galimos baudžiamojo poveikio priemonės, o būtent – BK 67 str. 5 d. nurodyta, kad juridiniam asmeniui gali būti skiriamas turto konfiskavimas ir išplėstinis turto konfiskavimas, o Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 str. 2 d. nurodyta, kad juridiniam asmeniui gali būti taikomas nuosavybės teisės apribojimas. Juridinio asmens nuosavybės teisė gali būti laikinai apribota prokuroro nutarimu, kai:
1) siekiama užtikrinti galimą turto konfiskavimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 str. numatytais atvejais ir galimą išplėstinį turto konfiskavimą BK 72-3 str. numatytais atvejais;
2) siekiama užtikrinti civilinį ieškinį, jei yra pakankamas pagrindas juridinį asmenį įtraukti civiliniu atsakovu.
BK taip pat reglamentuoja, kad pagal BK neatsako valstybė, savivaldybė, valstybės ir savivaldybės institucija ir įstaiga bei tarptautinė viešoji organizacija. Valstybės ir savivaldybės institucijomis ir įstaigomis nelaikomos ir pagal šį kodeksą atsako valstybės ir savivaldybės įmonės, taip pat viešosios įstaigos, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir akcinės bendrovės bei uždarosios akcinės bendrovės, kurių visos akcijos ar jų dalis nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei.