Teisininko komentaras. Kada įmonės vadovai gali sulaukti ieškinio iš kreditoriaus?

Dėl paskelbto karantino režimo dalis įmonių daugiau nei du mėnesius negalėjo, o kai kurios ir iki šiol negali vykdyti įprastinės veiklos. Apyvartinių lėšų nebuvimas, negebėjimas atsiskaityti su darbuotojais bei verslo partneriais ir, galiausiai, su paskolą suteikusiu kreditoriumi neretai priverčia skelbti bankrotą.

Šių metų kovo ir balandžio mėnesiais Lietuvoje buvo nagrinėjamos 142 nemokumo bylos. Ir nors lyginant su pirmaisiais 2020-ųjų mėnesiais šis skaičius nėra išskirtinai didelis, ekspertai prognozuoja, kad rudenį bankrotų šuolio išvengti greičiausia nepavyks.

Vadovų atsakomybė – po padidinamuoju stiklu

Nepaisant to, kad pastaruoju metu apie bankrotų procesus šnekama vis daugiau, dažnai lieka pamirštas vienas svarbus aspektas – kreditoriaus teisė reikšti ieškinį bankrutuojančios įmonės vadovybei. Advokatų kontoros „TGS Baltic“ asocijuotoji partnerė Žydrūnė Stuglytė paaiškina, kada kreditorius gali iškelti tokį ieškinį ir į ką vadovai turėtų atkreipti dėmesį prieš skelbdami bankrotą.

„Įprastai kai bankrutuoja įmonė kreditorius supranta, kad atgauti visą skolą bus sudėtinga ir siekdamas apsaugoti savo interesus gali pasinaudoti viena iš įstatymuose įtvirtintų papildomų kreditoriaus apsaugos priemonių – teise reikšti tiesioginį arba netiesioginį ieškinį bankrutuojančios įmonės valdymo organų nariams“, – teigia Ž. Stuglytė.

Anot advokatės, prieš tokio ieškinio pareiškimą kreditorius įsivertina atitinkamo valdymo organo nario turtinę padėtį. Kuo daugiau turto turi įmonės valdymo organo narys ar vadovas, kuriam yra reiškiamas ieškinys, tuo yra didesnės perspektyvos, kad teismui patenkinus ieškinį toks sprendimas bus įgyvendintas.

Kreditoriai gali kooperuotis vardan bendro tikslo

Kaip teigia Ž. Stuglytė, netiesioginis kreditoriaus ieškinys yra reiškiamas bankrutuojančios įmonės vardu jos valdymo organų nariams tais atvejais, kai pati bankrutuojanti įmonė tokios teisės reikalauti žalos atlyginimo iš valdymo organo neįgyvendina.

„Praktikoje tokie ieškiniai gali būti reiškiami dėl įvairaus pobūdžio neteisėtų bankrutuojančios įmonės valdymo organų narių veiksmų. Pavyzdžiui, buvo įgytas turtas už per didelę, neatitinkančią rinkos vertės kainą arba turimas turtas buvo parduotas už per žemą kainą. Taip pat jeigu įsigytas turtas buvo nereikalingas įmonės veiklos vystymui arba buvo naudojamas kitai paskirčiai“, – aiškina advokatė.

Patenkinus netiesioginį ieškinį išreikalautas turtas ar priteista žalos atlyginimo suma yra įskaitomi į bendrą verslo turtą ir yra naudojami visų bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimų tenkinimui. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad grąžinant skolas iš priteistų sumų daugiau nei vienam kreditoriui turi būti laikomasi ir įstatymo nustatytos eilės, todėl „TGS Baltic“ asocijuotosios partnerės teigimu, neretai kreditoriai yra linkę kooperuotis reiškiant netiesioginį ieškinį, nes tokiu būdu jie pasidalina išlaidas teisminiams procesams ir kartu atgauna dalį skolų bankroto procese.

Neteisėti veiksmai prieš kreditorių arba tyčinis bankrotas

Kalbėdama apie kitą ieškinių tipą – tiesioginį ieškinį, Ž. Stuglytė išskiria, kad kreditorius įmonės valdymo organų nariams jį gali reikšti kai žala yra padaryta tik konkrečiai jam į jį nukreiptais neteisėtais veiksmais arba kai vadovas ar kitas valdymo organo narys yra kaltas dėl tyčinio bankroto ir yra aišku, kad su kreditoriais įmonė nebeatsiskaitys.

„Pirmuoju atveju veiksmų prieš kreditorių neteisėtumas turi pasireikšti specifiškai, tik šio kreditoriaus atžvilgiu, pavyzdžiui, klaidinimu, apgaulingos informacijos teikimu sudarant sutartį su kreditoriumi. Antruoju, tyčinio bankroto atveju, tiesioginį ieškinį tokia apimtimi, kiek kreditoriaus finansiniai reikalavimai nebuvo patenkinti bankroto byloje, kreditoriai gali reikšti tik nuo to momento, kai juridinis asmuo pripažįstamas pasibaigusiu“, - sako Ž. Stuglytė.

Advokatės teigimu, tyčiniais pripažinti bankrotai Lietuvoje pasitaiko ne taip ir retai. Pavyzdžiui, nuo 2019 metų pradžios iki 2020 balandžio 15 dienos tokiais yra laikomi 63 įmonių bankrotai.

Skirtingai nei netiesioginio ieškinio atveju, patenkinus tiesioginį ieškinį išreikalautas turtas ar priteista žalos atlyginimo suma nėra įskaitomi į bankrutuojančios įmonės turtą, o atitenka tiesiogiai ieškinį pareiškusiam kreditoriui.

Ž. Stuglytė akcentuoja, kad kreditoriaus ieškiniai bankrutuojančių bendrovių vadovams praktikoje neretai sėkmingai pasitarnauja kaip tam tikra spaudimo priemonė tiek bankrutuojančio verslo nemokumo administratoriui, tiek valdymo organų nariams ir padeda rasti galimybes sėkmingesniam kreditorių interesų patenkinimui nemokumo bylos proceso metu.