Konstitucinis Teismas 2018 m. gegužės 4 d. priimtu nutarimu pripažino, kad Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Nuostatų 195 punktas, išdėstytas 2015 m. gruodžio 9 d. ir 2017 m. spalio 11 d. redakcijomis, tiek, kiek pagal jį patalpų, kuriuose įregistruota juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės buveinė, savininkas turi teisę kreiptis į Juridinių asmenų registro tvarkytoją (toliau Registro tvarkytojas) dėl tokios buveinės išregistravimo tik tuo atveju, kai juridiniam asmeniui įregistruotas šiame Nuostatų punkte nurodytas teisinis statusas („inicijuojamas likvidavimas“, „likviduojamas“, „bankrutuojantis“ arba „bankrutavęs“), prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1,2 dalims bei konstituciniam teisinės valstybės principui.
Konstitucijos 23 straipsnyje įsakmiai nurodyta, kad nuosavybė Lietuvoje yra neliečiama, o jos teises saugo įstatymas, tačiau vertinant naujausią Konstitucinio Teismo nutarimą susidaro įspūdis, jog ši teisė nėra absoliuti.
To priežastis – jau ne vieną kartą keistas, tačiau šiuo metu vis dar galiojantis teisinis reguliavimas, suteikiantis teisę patalpų savininkui iš savo patalpų išregistruoti tik likviduojamo arba bankrutuojančio juridinio asmens buveinę. Tačiau netrukus situacija turėtų keistis iš esmės.
Nuo pat 2016 m. sausio 1 d. naujosios Juridinių asmenų registro nuostatų redakcijos įsigaliojimo netilo kalbos, jog naujai priimti Juridinių asmenų registro nuostatai ne tik pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje garantuojamas asmens teises, bet ir sudaro sąlygas įvairių problemų ir sudėtingų situacijų atsiradimui.
Didžiausias teisines diskusijas kėlęs klausimas – kaip patalpų savininkas galės išregistruoti juridinį asmenį iš jam priklausančių patalpų be juridinio asmens sutikimo?
Galiojančiu reglamentavimu Registro tvarkytojas siekė pažaboti piktnaudžiautojus, kurie gavę savininko sutikimą jo patalpose steigdavo juridinius asmenis, o vėliau, savininkui vienašališkai išregistravus jų buveinę, niekur jos neperkeldavo.
Tačiau toks siekis labiausiai buvo naudingas fiktyviems juridiniams asmenims, jų filialams ir atstovybėms turėti fiktyvias buveines tokiu atveju, kai juridiniam asmeniui nebuvo įregistruotas Nuostatų punkte nurodytas teisinis statusas, o patalpų, kuriose įregistruota juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės buveinė, savininkas nutraukė susitarimą dėl sutikimo suteikti patalpas šiai buveinei įregistruoti, t. y. toks sutikimas baigė galioti.
Ginčijamas Nuostatų 195 punktas buvo priimtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 2.66 straipsnio 1 dalies nuostatą, kuri nurodo, kad juridinio asmens buveinė yra vienas būtinų Registro tvarkytojui privalomai nurodyti duomenų. Konstitucinio Teismo vertinimu, steigiant juridinius asmenis būtina nurodyti tokius duomenis atsižvelgiant į viešojo intereso nulemtus reikalavimus.
Tačiau, be kita ko, turi būti užtikrinta konstitucinių vertybių pusiausvyra, kuri kyla iš konstitucinio teisinės valstybės principo. Vieną jų – Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalyje ginama nuosavybės teisė.
Atsižvelgiant į šį nutarimą, artimiausiu metu turėtų keistis juridinio asmens buveinės išregistravimą reglamentuojančios normos, suteikiančios patalpų savininkui platesnes teises išregistruoti buveinę iš nuosavybės teise priklausančių patalpų.