Tačiau atsižvelgiant į aktualią situaciją dėl karantino, kyla klausimas, kokią įtaką turi besitęsiantis karantinas nustatytai vaiko gyvenamajai vietai, vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų tvarkai ir išlaikymo prievolei.
Pirmiausia pažymėtina, jog Civilinis kodeksas numato, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tai yra esminės tėvų pareigos vaikui, užtikrinančios pagrindines vaiko teises ir teisėtus interesus, ir šios pareigos turi būti vykdomos net ekstremalios situacijos metu. Negana to, tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, o už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai. Tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja. Taigi karantinas nepanaikina tėvų pareigų vaikams.
Vis dėlto ekstremali situacija dėl karantino gali reikalauti peržiūrėti tėvų pareigų vaikams apimtį ir jų vykdymą.
Pažymėtina, kad visus klausimus, susijusius su vaiku, pirmiausia sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Tai reiškia, kad prioritetas pirmiausia teikiamas tėvų tarpusavio sutarimui. Taigi tėvams sutariant vaiko gyvenamoji vieta, bendravimo su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų tvarka ir išlaikymo prievolė lieka nepakitusios net karantino metu arba keičiamos šalių susitarimu. Pavyzdžiui, vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, susirgus COVID-19, vaikas šalių sutarimu laikinai gyvena pas kitą iš tėvų. Taip pat šalių susitarimu vaiko ir skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimas gali būti ne tiesioginis, o nuotolinio ryšio priemonėmis, ne viešose vietose. Atitinkamai gali būti laikinai keičiama ir išlaikymo prievolė, pavyzdžiui, didinamas periodinių išmokų dydis. Vis dėlto primintina, kad pagal teismų praktiką bendrai vaikui teikiamas išlaikymas negali būti mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga.
Tik jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas. Tai reiškia, kad vienam iš tėvų nedraudžiama kreiptis dėl vaiko bendravimo su vienu iš tėvų, kuris gyvena skyrium, tvarkos pakeitimo ar, pavyzdžiui, išlaikymo prievolės padidinimo, įrodinėjant pasikeitusias aplinkybes (pasikeitusias tėvų pajamas ir vaiko poreikius). Tačiau primintina, kad nuo 2020 m. pradžios prieš kreipiantis į teismą dėl šeimos klausimų privaloma ikiteisminė mediacija.
Vis dėlto kol teismo sprendimu nustatyta vieno iš tėvų, gyvenančio skyrium nuo vaiko, bendravimo su vaiku tvarka nėra pakeista ir nėra pakeistas išlaikymo prievolės dydis, tėvai privalo vykdyti teismo sprendime nurodytas pareigas. Jeigu teismo sprendimas nevykdomas, jį priverstine tvarka gali vykdyti antstolis, o jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi ar kitaip jam kliudoma vykdyti vykdomuosius dokumentus, gali būti netgi skiriama bauda iki 300 Eur.
Primintina ir tai, kad tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams yra administracinis nusižengimas ir jis užtraukia įspėjimą, o pakartotinis nusižengimas – baudą nuo 10 iki 100 Eur, taip pat gali būti taikoma administracinio poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti atitinkamose alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose). Pažymėtina ir tai, kad teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis, nevykdymas yra baudžiamasis nusižengimas ir jį padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.