Teisininko komentaras. Karantino įtaka teismų sprendimams šeimos bylose

Dėl koronaviruso Vyriausybės paskelbtas karantinas daug klausimų ir neaiškumų iškelia ir šeimos teisiniuose santykiuose tokiuose kaip išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimas bei bendravimo tvarkų su nepilnamečiais vaikais vykdymas, kai tėvai gyvena skyrium. Jau dabar Lietuvos teismuose pastebimas ne vienas naujai pateiktas prašymas, kuriame keliami šie klausimai.

Ar paskelbtas karantinas yra pagrindas tėvams nemokėti savo nepilnamečiams vaikams teismo priteisto išlaikymo?

Vienareikšmio atsakymo nėra, kiekvienu atveju situaciją reikia vertinti individualiai, tačiau Civiliniame kodekse yra aiškiai nurodyta, jog tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Civilinio kodekso 3.201 str. yra nurodyta, jog teismo nustatytas išlaikymo dydis, kurį įpareigotas teikti vienas iš tėvų gali būti keičiamas pasikeitus dviem aplinkybėms: tėvų turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams. Esant bent vienai iš šių aplinkybių tėvai gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo sumažinimo arba padidinimo.

Taigi, ar paskelbtas karantinas gali turėti įtakos išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimui? Taip, tačiau su sąlyga, jei dėl karantino iš esmės sumažėjo tėvų gaunamos pajamos, arba iš esmės pasikeitė vaikų poreikiai, t.y. padidėjo arba sumažėjo.

Kreipiantis į teismą asmeniui teks įrodyti, jog jis dėl karantino neteko darbo, sumažėjo jo pajamos ir pan., tačiau nereikia pamiršti, kad bet kokiu atveju bent minimalus išlaikymas nepilnamečiams vaikams privalo būti teikiamas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra rekomenduojama vieno nepilnamečio vaiko išlaikymui skirti ne mažiau kaip vieno minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio dydžio sumą.

Ar karantinas yra pagrindas nevykdyti teismo nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais?

Kitas ne ką mažiau svarbus klausimas dėl bendravimo tvarkos su vaikais vykdymo. Šalyje paskelbus karantiną yra įvestas tam tikras asmenų judėjimo ribojimas (rekomenduojamas darbas nuotoliniu būdu, nesilankymas viešose vietose ir pan.), o tie asmenys, kurie yra atvykę iš užsienio – turi būti privalomai izoliavęsi nuo visuomenės. Taigi, kokią įtaką tokie ribojimai turi bendravimo tvarkų vykdymui.

Pažymėtina, jog karantino režimo laikotarpis savaime nėra pagrindas apriboti atskirai gyvenančio tėvo teisę bendrauti ir matytis su vaikais. Išimtimi šiuo atveju būtų grįžimas iš užsienio ir privaloma savizoliacija, bendravimas tokiu atveju turėtų vykti bendru tėvų sutarimu pavyzdžiui nuotoliniu būdu.

Jei būtinosios savizoliacijos nėra, bendravimo tvarka turi būti vykdoma pagal teismų priimtus sprendimus ir/ar bendrą tėvų sutarimą laikantis visų būtinų apsaugos priemonių karantino režimo laikotarpiu. Paskelbtas karantinas neatleidžia tėvų nuo pareigos bendrauti su vaikais ir nesuteikia teisės nevykdyti galiojančių teismo sprendimų.

Vienam iš tėvų manant, kad yra susiklosčiusios itin svarbios ir objektyvios aplinkybės, sudarančios pagrindą nustatytos teismo bendravimo tvarkos sąlygų pakeitimui karantino režimo laikotarpiu (pavyzdžiui teismo sprendimu nustatytas bendravimas viešose vietose, tačiau dėl karantino režimo toks bendravimas yra neįmanomas) ir nepavykus susitarti geranoriškai, dėl tokios tvarkos laikino vykdymo, kiekvienas iš vaiko tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.

Taigi, joks tėvų savavališkas veikimas apribojant kito iš tėvų galimybę bendrauti su vaiku karantino laikotarpiu, neturėtų būti toleruojamas.

Kadangi karantino laikotarpis dar yra ganėtinai trumpas, teismų praktika šiais klausimais nėra susiformavusi, tačiau kiekvienas asmuo savo situaciją turėtų vertinti individualiai ir visų pirmiausiai vadovautis nepilnamečių vaikų interesais užtikrinant jiems maksimalų saugumą ir nepertraukiamą jų kasdienių poreikių tenkinimą.