Teisininko komentaras. Kodėl verslas nepritaria „galimybių pasui“?

Lietuvoje pradėjus veikti taip vadinamam „galimybių pasui“, turėjusiam padėti atverti šalies ekonomiką, stebime keistą reiškinį – nemažai verslų nuo jo nusisuka. Todėl panašu, kad tai, kas turėjo būti gelbėjimosi ratu verslui, tampa inkaru, tempiančiu į dugną.

Papildomos pareigos verslui karantino laikotarpiu

Karantino metu Lietuvoje įvairūs reikalavimai ar draudimai buvo tiek kartų keičiami, kad nemaža dalis visuomenės pradėjo nebesuprasti, kokių taisyklių turime laikytis.

Pavyzdžiui, ar visi žino, kad veido kaukės šiuo metu (2021 m. birželio mėnesį) pagal Vyriausybės nutarimo „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (Nutarimas) 3 p. reikalavimus vis dar yra privalomos visiems asmenims nuo 6 metų amžiaus ir atvirose erdvėse, t. y. lauke? Jos nebūtinos tik tuomet, kai šalia nėra kitų asmenų arba esama tarp to paties namų ūkio narių. Tačiau, kiek žmonių šio reikalavimo iš tikrųjų laikosi vaikštinėdami parkuose, būdami prie vandens telkinio ar grūsdamiesi prie įėjimų į prekybos centrus?

Detalūs ir nuolat besikeičiantys karantino reikalavimai yra taikomi ir įvairų sričių verslininkams. Pavyzdžiui, koks kvadratinių metrų plotas vienam lankytojui turi būti užtikrintas kirpykloje ar prekybos vietoje, kiek sėdimų vietų gali būti užimta koncerte ar kino salėje ir t.t. Šie reikalavimai nuolat kinta dėl pandeminės situacijos šalyje dinamikos, o pradėjus galioti „galimybių pasui“, verslininkams atsirado papildomų naujų veiklos vykdymo taisyklių, kurių nebuvo anksčiau.

Ne tik patys verslai turi šių reikalavimų laikytis – jie taip pat turi pareigą patikrinti, kaip jų laikosi paslaugas gaunantys klientai.

Verslui gali būti taikomos sankcijos

Verslui nustatytos pareigos: užtikrinti, kad klientai dėvėtų kaukes, laikytųsi atstumų, pareiga dezinfekuoti paviršius ir eilė kitų priemonių, yra suprantamos. Tačiau taip pat suprantama, kad už netinkamą pareigų vykdymą, kontroliuojant karantino reikalavimų laikymąsi, Administracinių nusižengimų kodekse (45 str. 4 d.) yra numatytos baudos, kurios juridinių asmenų vadovams (verslininkams) siekia nuo 1500 Eur iki 6000 Eur.

Teismų praktikoje jau yra pavyzdžių, kai būtent verslininkams yra taikomos administracinės nuobaudos už karantino reikalavimų pažeidimus. Pavyzdžiui, Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartimi buvo pateisintas K. T. baudos paskyrimas už tai, kad būdama parduotuvės vadove neužtikrino, jog parduotuvės darbuotojas N. V. darbo vietoje tinkamai dėvėtų nosį ir burną dengiančią apsaugos priemonę – kaukę. Kitoje 2021-01-01-14 Kauno apygardos teismo nutartimi išnagrinėtoje byloje, turgavietės vadovę G. V. buvo siekiama patraukti atsakomybėn už tai, kad ji neužtikrino, jog turgavietėje pirkėjai dėvėtų nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones. Taip ji sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė operacijų vadovo sprendimo.

Paslaugų verslo veiklai taikomas „galimybių pasas“ (oficialiai teisiškai įvardijamas kaip asmens „teisė į švelnesnes karantino režimo priemones“) yra sudedamoji Vyriausybės Nutarimo dėl karantino paskelbimo Lietuvoje dalis (Nutarimo 18 p.). Todėl netinkamas jo taikymas ar naudojimas taip pat gali užtraukti administracinę atsakomybę, kaip ir bet kurio kito karantino režimo reikalavimo, numatyto minėtame Nutarime, pažeidimas.

Komplikuotas „galimybių paso“ įgyvendinimas

Vyriausybė savo Nutarime dėl „galimybių paso“ įvedimo, numatė gana komplikuotą jo įgyvendinimo tvarką. Turima omenyje tai, kad „galimybių pasas“ taikomas ir toms veikloms, kurios leidžiamos ir be „galimybių paso“, tačiau tik su tam tikrais apribojimais.

Pavyzdžiui, pagal Nutarimo 7 p. yra nustatyta, kad parduotuvės ar turgavietės turi užtikrinti vienam savo lankytojui ne mažiau 10m2 prekybos plotą, tačiau, jeigu parduotuvėje ar turgavietėje lankosi vien tik asmenys su „galimybių pasais“, tuomet šis 10 m2 prekybos ploto reikalavimas netaikomas.

Nereikia lakios vaizduotės, kad suprastume, jog pastaroji „galimybių paso“ suteikiama galimybė (nepaisyti prekybos ploto), niekada nebus įgyvendinama, nes tai paprasčiausiai nelogiška. Juk prekyvietei nebūtų nei racionalu, nei ekonomiškai naudinga užtikrinti, jog į parduotuvę būtų įleidžiami vien tik „galimybių pasų“ turėtojai, neįleidžiant kitų asmenų. Toks verslininko elgesys vestų tiesiai į bankrotą. Akivaizdu, kad lankytojai visais atvejais tarpusavyje „maišysis“, todėl net ir veikiant „galimybių pasui“ ir juo naudojantis, bus privaloma išlaikyti 10m2 prekybos ploto reikalavimą vienam lankytojui. Tokia pati situacija susiklosto ir su kitomis veiklos sferomis, t. y. lauko renginiais, kultūros vietų, bibliotekų ir kt. lankymu.

Todėl valdžios atstovams įvedant naujas ir verslo požiūriu didelės ekonominės naudos neduodančias teisines karantino valdymo priemones, didėja rizika, kad dėl neapdairumo ar nepakankamo žinojimo asmenys gali padaryti pažeidimus, už kuriuos teks brangiai mokėti. Ir todėl verslo reiškiamas pasipiktinimas „galimybių pasu“ tampa suprantamu.

„Galimybių paso“ diskriminacinis pobūdis

Galiausiai ne paslaptis, kad nemažai visuomenės narių priešinasi „galimybių pasui“, nes mano, kad jis diskriminuoja asmenis.

Iš vienos pusės galima plačiai diskutuoti apie žmonių diskriminaciją, t. y. skirtingą traktavimas analogiškose situacijose apribojant galimybę gauti vieną ar kitą paslaugą, priklausomai nuo jų sveikatos statuso (pasiskiepijęs, persirgęs, turintis neigiamą testą ar taip vadinamas „antivakseris“). Iš kitos pusės „galimybių paso“ kontekste galima įžvelgti ir kitą diskriminacijos apraišką – pagal kokius kriterijus vienoms verslo rūšims vykdyti yra reikalaujamas galimybių pasas, o kitoms ne?

Pavyzdžiui, kodėl restoranai, kavinės, pasilinksminimo vietos, lošimo namai ir pan. patalpų viduje aptarnauti klientų negali (išskyrus klientus su „galimybių pasais“), tačiau kitos verslo sritys – teatrai, kinoteatrai ir pan., gali be jokio „galimybių paso“ būtent vidaus patalpose suteikti paslaugas savo klientams.

Juk ir vienu, ir kitu atveju žmonės buriasi uždarose erdvėse, kur galimybės plisti virusui panašios. Ar tokiu atveju nebūtų teisingiau nustatyti vienodas žaidimo taisykles ir vieniems, ir kitiems? Todėl pagrįstai susidaro įspūdis, kad „galimybių paso“ koncepcija diskriminuoja panašioje situacijoje esančius verslus, šiuo atveju tuos, kurie savo veiklą vykdo uždarose patalpose.

Tai tik vienas iš aspektų, galinčių iššaukti verslininkų nepasitenkinimą „galimybių pasu“ ir sudaryti prielaidas ieškiniams valstybei dėl žalos atlyginimo už nepagrįstai taikomus ribojimus ar diskriminacines priemones konkrečioms verslų rūšims.

Koks bus verslo elgesys ateityje, parodys laikas, tačiau jau dabar galima sutikti su „galimybių paso“ atsisakiusiais verslininkais, teigiančiais, kad „galimybių pasas“ verslui galimybių nesuteikia.