Tai, kad vaiko šeima laikytini abu tėvai nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys) ir todėl nepažeisdamas karantino draudimų nepilnametis vaikas gali susitikti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), visi jau įsisąmonino. Lieka tik išsiaiškinti, kaip konkrečiai tai įgyvendinti, pavyzdžiui, su kuriuo iš skyrium gyvenančių tėvų vaikas švęs Naujųjų metų šventę: su tuo su kuriuo nustatyta gyvenamoji vieta, ar su tuo, kuriam tokia teisė numatyta teismo sprendimu patvirtintoje bendravimo tvarkoje?
Du atvejai: bendravimo tvarka patvirtinta teismo sprendimu ir bendravimo tvarka tarpusavio susitarimais
Reikėtu aptarti du skirtingus atvejus: kai bendravimo su vaiku tvarka yra nustatyta teismo sprendimu ir kai tokio teismo sprendimo nėra, o skyrium gyvenantys tėvai bendravimo tvarką derina tarpusavio sprendimais.
Pirmuoju atveju, bandant teismo sprendimu patvirtintą tvarka priderinti prie pasikeitusios karantininės realybės iškyla teismo sprendimo nevykdymo ir galimybės už tai gauti baudą problema. Tardamiesi dėl bendravimo tvarkos ir ją tvirtindami teisme (ar nesutarus – teismui nustačius) niekas nenumatė bendravimo tvarkos keitimo galimybių ir būdų įvykus ekstremalioms aplinkybėms, tokioms kaip pandemija, todėl kai kuriais atvejais įvykdyti teismo sprendimą tampa sudėtinga.
Teismo sprendimą dėl bendravimo tvarkos vykdyti yra privaloma, todėl jo nevykdant suinteresuota šalis gali kreiptis į antstolį, o antstolis gali kreiptis skyrimo į teismą su prašymu skirti baudą. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad bauda gali būti skiriama tiek tam tėvui su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (pavyzdžiui, jis neleidžia vaikui bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu), tiek ir tam su kuriuo nustatyta bendravimo tvarka (nevykdo nustatytos bendravimo tvarkos ir nebendrauja su vaiku).
Reikia žinoti, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl baudos skyrimo vertins ne tik tai, kad formaliai sprendimas nebuvo vykdomas, bet ir aplinkybes, lėmusias jo nevykdymą. Teismas gali ir neskirti baudos už teismo sprendimo nevykdymą (bendravimo tvarkos nesilaikymą), jei jis bus nulemtas susiklosčiusios išimtinės situacijos – dėl koronaviruso pandemijos paskelbto karantino.
Taigi geriausia būtų, jei nesant galimybių vykdyti teismo sprendimu patvirtintą bendravimo tvarką karantino metu, abu tėvai dėtų pastangas ir bandytų susitartų dėl alternatyvių bendravimo su vaiku būdų, pavyzdžiui, pasitelkiant internetą, veiklas gryname ore ir pan., ar susitartų kaip bus kompensuojamas prarastas bendravimo su vaiku laikas. Aišku, nepavykus susitarti išlieka galimybė kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir teismo sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos pakeitimo.
Kokias aplinkybes reikia įvertinti tėvams tariantis dėl naujos bendravimo tvarkos?
Pirmiausia reikia įvertinti vaiko interesus. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad turi būti bendraujama tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitinka vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus. Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam pačiam. Bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami, juo rūpinasi, domisi ir jį globoja.
Antra, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, privalo sudaryti sąlygas tokiam bendravimui ir jį skatinti.
Trečia, tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nepaisant to, kad tėvai gyvena skyrium, o vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų. Už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai. Tėvas ar motina, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą, paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Pavyzdžiui, sprendimus, susijusius su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu vaikui iki šešiolikos metų, gali priimti bet kuris iš tėvų, kaip vaiko atstovas pagal įstatymą, o ne tik tas tėvas (motina), su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Priimant tokius sprendimus būtinas kito tėvo (motinos) išankstinis informavimas prieš protingą terminą.
Visuomet reikia įvertinti karantino metu nustatytų draudimų ar rekomendacijų tikslą ir jį atsižvelgti atitinkamai koreguojant bendravimo su vaiku tvarką esant ekstremaliomis aplinkybėmis.