Siūlomų normų ydingumą galima būtų kritikuoti ir plačiau, tačiau apsiribosiu šiais probleminiais aspektais: 1) sąvoka „lytinė tapatybė“; 2) išankstinių nuostatų kriterijus; 3) žodžio ir saviraiškos laisvės ribojimas.
Sąvoka „lytinė tapatybė“
Siūlymais įvedamos naujos sąvokos, kurių nebuvo BK ir ANK normose anksčiau, t. y. lytinė tapatybė, odos spalva, pilietybė ir etninė kilmė. Dauguma naujų sąvokų yra sąlyginai aiškios ir nekelia tiek kontraversijų, išskyrus lytinės tapatybės (ang. gender identity) sąvoką. Tai iš esmės yra ta pati teisinė kategorija, kuri minima prieštaringai vertinamos Stambulo konvencijos 4 str. 3 d., ir dėl kurios kyla tiek daug aršių diskusijų visuomenėje.
Lytinės tapatybės sąvokos apibrėžimas pateikiamas aptariamų įstatymų projektų aiškinamajame rašte: „Lytinė tapatybė suprantama kaip kiekvieno asmens lyties pajautimas bei su tuo susijęs savęs (ne)priskyrimas konkrečiai lyčiai.“ Taigi teisėje siekiama įtvirtinti draudimą diskriminuoti dėl asmens taip įvardijamo „lyties pajautimo“, kuris ne tik gali nesutapti su biologine lytimi, bet, kaip žinia, gali būti nepastovus ar neįsitekti binarinėje vyro ir moters lyčių sistemoje.
Pirmiausia, tokia „plaukiojanti sąvoka“ nesuderinama su Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintais teisėkūros principais, kurių vienas – būtinybė užtikrinti teisinių sąvokų aiškumą ir nedviprasmiškumą (įstatymo 3 str. 1 d. 6 p.). Neįmanomas nuoseklus teisinis reguliavimas ir teisės taikymas, paremtas charakteristikomis, kurios yra subjektyvios, lengvai keičiamos, savarankiškai apibrėžtos ir negali būti išoriškai išmatuojamos.
Kaip rodo užsienio valstybių pavyzdžiai, diskriminacijos dėl lytinės tapatybės draudimas kelia rimtų praktinių problemų. Įsivaizduokime situaciją, jeigu asmuo, gimęs vyru, kažkuriuo gyvenimo etapu pasijaučia esąs moterimi ir sugalvoja pasinaudoti tualetu. Spėkite, į kurią „būdelę“ toks asmuo norėtų užeiti? O jeigu tame tualete toks vyras, besijaučiantis moterimi, išprievartautų kitą asmenį, į kokį kalėjimą toks nusikaltėlis turėtų būti siunčiamas (vyrų ar moterų)? O jei moterimi persirengęs biologinis vyras (ang. drag queen) ateitų į vaikų darželį sekti pasakų apie įvairovę – pagal aptariamą nuostatą trukdymas (diskriminavimas) jam tai daryti galėtų užtraukti baudžiamąją atsakomybę.
Išankstinių nuostatų kriterijus
Kita naujovė – tai BK 60 str. (Atsakomybę sunkinančios aplinkybės) esančio atsakomybę sunkinančių aplinkybių sąrašo papildymas nauju terminu „dėl išankstinių neigiamų nuostatų grįstas priešiškumas“.
Taigi paprastai tariant, siūloma, kad išankstinės asmens nuostatos taptų sudėtine nusikalstamos veikos dalimi. Ar tai nepanašu į užmojį kriminalizuoti asmens įsitikinimus?
Todėl būtina žinoti, kad patvirtinus šią formuluotę, atsakomybę sunkinančia aplinkybe galėtų tapti ne tik „išankstinės nuostatos“, susiformavusios vaikystėje, šeimoje, religijoje, bet ir susiformavusios studijuojant antropologiją, biologiją, genetiką, kitus mokslus ir kada nors buvusios viešai išreikštos, jeigu jos iššaukia priešiškumą tam tikriems modernios realybės reiškiniams (pavyzdžiui, lytinei tapatybei).
Tokiu atveju pažeidėjui geriau išankstinių nuostatų neturėti. Akivaizdu, kad „išankstinių nuostatų“ laikymas sunkinančia aplinkybe kėsinasi į Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtintą įsitikinimą laisvę.
Žodžio laisvės ribojimas
Viską vainikuojantis įstatymo projekto rengėjų pasiūlymas – ANK 831 str. pavadinimu (Tyčiojimasis ar niekinimas dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, religijos ar kitos grupinės priklausomybės), už kurio pažeidimą baudos sieks nuo 50 Eur iki 3000 Eur. Įstatymo projekte taip pat numatyta, kad šiuos pažeidimus tirs policijos pareigūnai. O tai reiškia, kad asmenį nubausti bus daug paprasčiau, nei iki šiol. Baudai gauti užteks policijos pareigūno surašyto administracinių nusižengimų protokolo ir jo pagrindu priimto nutarimo, kaip ir kelių eismo taisyklių pažeidimo atvejais.
Taigi neapsigaukite – šiais pasiūlymais nėra siekiama sušvelninti asmens atsakomybę (vietoje baudžiamosios taikyti administracinę), tačiau siekiama sudaryti sąlygas asmenį lengviau patraukti atsakomybėn. Šio tikslo neslepia ir įstatymo projekto autoriai aiškinamajame rašte teigdami, kad: „<...> šiuo metu vyrauja pozicija, jog vienas lakoniškas neetiškas komentaras nesukelia tokios grėsmės įstatymo saugomoms vertybėms, kad būtų galima taikyti baudžiamąją atsakomybę, asmenys lieka apskritai nenubausti.“
Tai iliustruoja ir paaiškina, už ką galima tikėtis administracinės atsakomybės – už vieną lakonišką, neetišką komentarą!
Aptariami projektai balansuoja ant teisėtumo ribos, kadangi kėsinamasi į Konstitucijos 25 str. įtvirtintą asmens teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Kaip nurodo Konstitucijos 25 str., ši laisvė pagal Konstitucijos 25 str. 4 d. nesuderinama tik su su nusikalstamais veiksmais, t. y. su pavojingomis veikomis numatytomis BK. Taigi saviraiškos laisvė negali būti ribojama dėl „lakoniškų, neetiškų komentarų“, kurie realaus pavojaus nekelia.
Saviraiškos laisvė nėra absoliuti, tačiau demokratinėse valstybėse galimi tik būtini ir proporcingi šios laisvės ribojimai. Europos Žmogaus Teisių Teismas pažymi, kad saviraiškos laisvės ribojimo sąlygos yra taikomos „ne tik „informacijai“ ar „idėjoms“, kurios yra palankios ar nėra įžeidžiančios (nepavojingos), bet ir tai informacijai, kuri yra šokiruojanti, erzinanti ar trukdanti visuomenę ar atskirą jos dalį. Tai tarnauja pliuralizmo, tolerancijos bei plačių pažiūrų formavimui, be kurių nėra „demokratinės visuomenės“ (Handyside prieš Jungtinę Karalystę).
Paradoksas, tačiau autoriai aiškinamajame rašte teigia, kad įstatymų projektai neigiamų pasekmių neturės ir jie pilnai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas. Ar toks teiginys įtikina? Ar galime būti tikri, kad šios normos nebus naudojamos ribojant žodžio ir saviraiškos laisvę? Abstrakčios formuluotės, regis, kaip tik tam pritaikytos – prevenciškai nutildyti kritiką tokiems sprendimams kaip tos pačios lyties partnerystės, lyties keitimo, socialinės lyties sampratos įteisinimą ir kt.
Vis tik, jeigu minėtos įstatymų pataisos bus priimtos, nepamirškite prieš skelbdami savo nuomonę apsidrausti, taip, kaip padarė šios straipsnio autorius žemiau:
„Šis straipsnis yra autoriaus nuomonė, kuria nesiekiama tyčiotis, niekinti, skatinti ar kurstyti neapykantą, ar diskriminuoti asmenis ar jų grupę dėl jų amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, neįgalumo, rasės, odos spalvos, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų ir nekurstoma smurtauti prieš tokius asmenis ar su jais fiziškai susidoroti.“
Komentaro autorius Justas Sakavičius yra advokatų kontoros Sakavičius, Gogolev ir partneriai PROLAW advokatas.