Taigi, nuo 2023 m. sausio 1 d. asmens sveikatos priežiūros įstaigos privalo mokėti įmokas į Valstybinės ligonių kasos administruojamą sąskaitą, atskaičius patirtas sąnaudas medicinos priemonių ir jų dalių gamybai ar pritaikymui. Tik asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurios turi asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją, suteikiančią teisę gaminti medicinos priemones, jas pagamino ir (ar) pritaikė bei už tai gavusios pajamas, privalės mokėti įmokas į Valstybinės ligonių kasos administruojamą sąskaitą nuo šių pajamų, – teigia advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ partnerė advokatė Asta Kederytė.
Kokią įmoką ir kada privalo mokėti?
Įmokų į Valstybinės ligonių kasos administruojamą sąskaitą dydis skaičiuojamas nuo praėjusių kalendorinių metų sveikatos priežiūros įstaigos metinių pajamų už asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Advokatė pažymi, kad tik pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas, ir paliatyviosios pagalbos paslaugas) ir (arba) tik akušerio, ir (arba) tik slaugos, ir (arba) tik dietisto, ir (arba) tik ergoterapeuto, ir (arba) tik kineziterapeuto, ir (arba) tik gydomojo masažo specialisto, ir (arba) tik optometrininko, ir (arba) tik išplėstinės vaistininko, ir (arba) tik medicinos psichologo, ir (arba) tik dantų techniko, ir (arba) tik burnos higienisto praktikos asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos moka 0,1 procento, bet ne mažiau kaip 100 eurų įmoką. Visoms kitoms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms – 0,2 procento, bet ne mažiau kaip 100 eurų įmoką.
Sveikatos priežiūros įstaiga įmoką už einamuosius kalendorinius metus moka į Valstybinės ligonių kasos administruojamą sąskaitą, mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti sveikatos priežiūros įstaigos kodą. Įmokos gali būti mokamos dalimis po 1/4 įmokos: pirmoji dalis sumokama iki einamųjų kalendorinių metų kovo 30 dienos, o antroji, trečioji ir ketvirtoji – iki kiekvieno ketvirčio antro mėnesio 10 dienos.
Advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ advokatė A. Kederytė atkreipia dėmesį, kad įstaigos, nesilaikančios numatytų terminų, privalės mokėti delspinigius.
Jeigu sveikatos priežiūros įstaiga veiklą pradeda ne nuo einamųjų kalendorinių metų pradžios, pasibaigus kalendoriniams metams, kuriais asmens sveikatos priežiūros įstaiga pradėjo savo veiklą, iki kovo 30 dienos ji privalo sumokėti įmoką už praėjusius kalendorinius metus ir įmokos dalį už pirmąjį einamųjų kalendorinių metų ketvirtį. Jeigu einamaisiais kalendoriniais metais panaikinama asmens sveikatos priežiūros įstaigos asmens sveikatos priežiūros veiklos licencija visoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, asmens sveikatos priežiūros įstaiga tais metais moka įmokos dalį, proporcingą mėnesių, kuriuos jos asmens sveikatos priežiūros veiklos licencija galiojo (nebuvo panaikinta), skaičiui.
Kaip veikia „žalos atlyginimo be kaltės“ modelis?
Pacientas ar jo artimasis ne vėliau kaip per 3 metus nuo dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigoje jo sveikatai buvo padaryta žala, gali kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau – Komisija) dėl žalos atlyginimo.
Žala atlyginama, jeigu Komisija nustato, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai yra padaryta žala ir kad tai nėra neišvengiama žala. Jeigu Komisija nustato, kad pacientas tyčia ar dėl didelio neatsargumo prisidėjo prie žalos atsiradimo, žala neatlyginama arba mažinamas atlygintinos žalos dydis, – paaiškina advokatė A. Kederytė.
Atkreiptinas dėmesys, kad pacientui ar kitam asmeniui, turinčiam teisę į žalos atlyginimą, iš Valstybinės ligonių kasos administruojamos sąskaitos išmokamas nustatyto atlygintinos žalos dydžio ir šioje dalyje nustatyta tvarka apskaičiuoto išmokų dydžio skirtumas. Komisija sprendimą atlyginti žalą priima nevertindama asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio asmens sveikatos priežiūros specialisto kaltės.
Advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ advokatė A. Kederytė pastebi, kad per 2022 m. sausio 1 d. – 2022 m. rugsėjo 30 d. laikotarpį į Valstybinės ligonių kasos administruojamą sąskaitą buvo surinkta 4 096 209,84 Eur. Per šį laikotarpį buvo gauti 33 Komisijos sprendimai dėl 355 626,54 Eur žalos pacientams atlyginimo, t. y. tik beveik 8,7 proc. surinktų lėšų.
Įdomu ir tai, kad per 2022 metų 9 mėnesius Komisijos nariams ir ekspertams išmokėta atlygio 51 466,02 Eur. Pasirodo, asmens sveikatos priežiūros įstaigoms tenka šios ikiteisminės institucijos išlaikymas. Be to, per 9 mėnesius priskaičiuota 43 002,86 Eur (po beveik 5 tūkstančius eurų į mėnesį) Privalomojo sveikatos draudimo fondui sąskaitos administravimo sąnaudų.
Pinigų likutis Valstybinės ligonių kasos administruojamoje sąskaitoje 2022 m. rugsėjo 30 dieną – 11 336 878,79 Eurų. Sąskaitos lėšos negali būti perduodamos į valstybės biudžetą arba naudojamos kitoms valstybės reikmėms finansuoti. Taigi, vertinant tai, kad per ne pilnus 3 metus nepanaudota beveik 12 mln. Eur iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų surinktų lėšų, advokatės A. Kederytės nuomone, manytina, kad asmens sveikatos priežiūros specialistai Lietuvoje teikia kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Taigi, matant tokius skaičius, įdomu, ar asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms įmokų į Valstybinės ligonių kasos administruojamą sąskaitą dydis neturėtų būti peržiūrimas ir sumažinamas.