Teisininko komentaras. Santuokos nutraukimas: ar nevertėtų santykių nutraukti civilizuotai?

Skyrybos – skausmingas etapas, kurio nelaukia niekas. Šis procesas ateina netikėtai ir, kai kuriais atvejais, tarp sutuoktinių kylantys ginčai dėl santuokos nutraukimo virsta aršiu kovos lauku. Nors teisiškai yra galimybė santuoką nutraukti ir su tuo susijusius klausimus išspręsti taikiu būdu, kuris paprastai trunka daug trumpiau, o tai reiškia – ekonomiškiau ir mažiau emocijų kainuojančią skyrybų eigą, sutuoktiniai neretai įsitraukia į ilgą ir sudėtingą tiek jiems patiems, tiek jų artimiesiems procesą, varginančiai trunkantį ne vienerius metus.

Greičiausias kelias – abipusis susitarimas

Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą sutuoktinių santuokos nutraukimas teisme galimas dviem būdais – taikiu būdu (ypatingąja teisena) arba ginčo teisena. Tuo atveju, kai tarp sutuoktinių nėra ginčo dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų: sutuoktinių turto padalinimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, jų išlaikymo dydžio bei su jais bendravimo tvarkos nustatymo, kreditorinių įsipareigojimų po santuokos nutraukimo vykdymo ir pan., šie gali kreiptis į teismą su pareiškimu dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutarimu bei sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Šis teisminis procesas dažniausiai yra greitas, nes santuoką galima nutraukti per vieną mėnesį. Be to, šis būdas finansiškai taip pat nėra itin opus, kadangi nesukelia didelių bylinėjimosi išlaidų. Šalys, taikiu būdu nutraukdamos santuoką, nemoka žyminio mokesčio, o už procesinių dokumentų parengimą išlaidos yra ženkliai mažesnės, nei ginčo teisenos atveju.

Ne visada pavyksta susitarti

Visgi, jeigu tarp sutuoktinių kyla ginčas dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių privalomai išsprendžiamų klausimų, pastarųjų galimai laukia ilgas, sudėtingas ir, dažnu atveju, skausmingas skyrybų procesas, kreipiantis į teismą vienam iš sutuoktinių su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo: dėl vieno iš sutuoktinių kaltės arba dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Pabrėžtina yra tai, kad, siekiant padėti sutuoktiniams išvengti ginčo teisenos, yra nustatyta privaloma mediacija (ginčų sprendimo procedūra), kurią vykdo asmenys, įrašyti į Lietuvos mediatorių sąrašą. Šeimos ginčuose nuo 2020 m. sausio 1 d. mediacija yra privaloma.

Taigi, ginčo šalis (vienas iš sutuoktinių, kuris yra skyrybų iniciatorius) arba ginčo šalys (abu sutuoktiniai) privalo kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, administruojančią šių mediatorių sąrašą, su prašymu dėl privalomos mediacijos ir mediatoriaus, padedančio taikiai išspręsti ginčą, paskyrimo, arba į savo pasirinktą mediatorių, įrašytą į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą (kai mediatorius skiriamas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, valstybė finansuoja privalomosios mediacijos paslaugas).

Kai ginčo šalims (sutuoktiniams), tarpininkaujant mediatoriui, pavyksta susitarti gražiuoju, teismui parengiami analogiški procesiniai dokumentai: pareiškimas dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutarimu bei sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kaip ir tuo atveju, kai sutuoktiniai, nuo pat pradžių nesant ginčui, tiesiogiai, t. y. be mediacijos proceso, kreipiasi į teismą dėl jų santuokos nutraukimo.

Tačiau jeigu šalims vis tik nepavyksta išspręsti santuokos nutraukimo klausimų taikiu būdu, ginčas dėl santuokos nutraukimo persikelia į teismą, kuris gali užsitęsti net iki kelerių metų ir sukelti sutuoktiniams ženklias finansines išlaidas: tiek dėl mokėtino žyminio mokesčio, kuris yra skaičiuojamas, be kita ko, ir nuo sutuoktinių dalintino turto vertės, tiek ir dėl procesinių dokumentų rengimo ir atstovavimo teisme.

Neigiamos emocijos apsunkina skyrybų procesą

Pastebėtina, jog, kaip taisyklė, sutuoktiniams taikiai ir civilizuotai išsiskirti trukdo vienas kito atžvilgiu reiškiamos neigiamos emocijos: kaltinimai, įžeidinėjimai, žeminimas, nenorėjimas vienas kito „paleisti“ ir pan., o taip pat, dažnu atveju, manipuliavimas nepilnamečiais vaikais bei jų interesais. Tai veiksniai, neabejotinai nulemiantys ilgą teisminį procesą ir sukeliantys neigiamas pasekmes (tiek galimai psichologines, tiek ir finansines) ne tik patiems sutuoktiniams, tačiau ir jų artimiesiems.

Įvertinus šiuos neigiamus aspektus, visais atvejais sutuoktiniams, nusprendusiems pasukti skirtingais keliais, patartina sėsti prie derybų stalo, ir, pasitelkus kvalifikuotą advokato (advokatų) teisinę pagalbą, rasti abiem pusėms naudingą kilusio ginčo sprendimo būdą.

Advokato situacijos įvertinimas teisiniu aspektu neretai įneša aiškumo ir padeda pasiekti abiem ginčo šalims kompromisą dar iki teisminio proceso. Tuo atveju, jeigu vis tik nepavyksta sutuoktiniams geranoriškai rasti bendro sutarimo dėl santuokos nutraukimo metu spręstinų klausimų, advokatas parengia ieškinį, tačiau net ir tuo atveju bet kurioje teisminio proceso stadijoje yra galimybė ginčo teisena pradėtą procesą užbaigti taikos sutartimi.