Kiekvienas skolų išieškojimo procesas neabejotinai reiškia ir skolininko asmens duomenų – vardo, pavardės, asmens kodo ar asmens dokumento numerio, gimimo datos, adreso, kitos kontaktinės informacijos, su įsiskolinimu susijusių duomenų ir kitos informacijos – tvarkymą. Taip pat nekelia abejonių tai, kad kiekvienas toks procesas nėra malonus, tad į tokį asmens duomenų tvarkymą reaguojama itin jauriai.
Pasak Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus Raimondo Andrijausko, „iš 2018 m. gautų 859 skundų 65 buvo pateikti skolininkų dėl galimai netinkamo jų asmens duomenų tvarkymo. Dalis skundų buvo pagrįsti, kitais atvejais buvo teisios skolą patyrusios organizacijos ar skolų išieškojimo bendrovės“.
Inspekcija nurodo, skolininko asmens duomenų tvarkymas skolų išieškojimo procese, priešingai vis dar vyraujančiam klaidingam įsitikinimui, turėtų būti grindžiamas ne skolininko sutikimu, tačiau teisėtu skolą išieškančios bendrovės interesu. Atitinkamai, skolininko sutikimo tokiam duomenų tvarkymui nereikia.
„Neretai asmenys klysta tikėdamiesi, kad jų asmens duomenų tvarkymas, nesant jų sutikimo, yra neteisėtas ar net draudžiamas“, – nurodoma inspekcijos pranešime.
Kita vertus, inspekcija taip pat pabrėžia, kad, nepaisant to, jog skolininko sutikimas čia nėra reikalingas, apie tokį jų asmens duomenų tvarkymą asmenys privalo būti tinkamai informuoti. Tai reiškia, kad duomenų subjektus privalu informuoti tiek apie patį tokio duomenų tvarkymo faktą, tiek apie asmenis, kuriems duomenys yra teikiami, t. y. apie pasitelktas skolų išieškojimo bendroves, užsiimančias skolų profesionaliu skolų išieškojimu, taip pat apie asmenis, kuriems reikalavimas į skolą buvo perleistas.
Kartu nurodoma, kad nors asmens duomenų tvarkymas skolų išieškojimo kontekste pats savaime nėra neteisėtas, skolą atgauti siekiančios bendrovės gana dažnai sulaukia kritikos dėl neužtikrinto ar netinkamai užtikrinto BDAR įtvirtinto asmens duomenų konfidencialumo principo laikymosi.
Inspekcijos pranešime teigiama: „Skolą išieškanti bendrovė turi pasirūpinti, kad jos pasirinktos techninės ir organizacinės priemonės padėtų užtikrinti ne tik asmens duomenų saugumą, bet ir užkirstų kelią neteisėtai prieigai prie asmens duomenų. Pavyzdžiui, skolininko informacija neturėtų būti atskleista ar sudaryta galimybė atskleisti asmenims, kurie neturi teisės jos gauti ar matyti, pavyzdžiui, kolegoms darbovietėje, paprašius perduoti pranešimą apie skolą kaimynų, giminaičių ar panašiai. Nevalia skolininkų asmens duomenų skelbti skelbimų lentose, socialinių tinklų grupėse ar daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijų interneto svetainėse“.
Taip pat, rizikinga veikla inspekcija pripažįsta ir savarankišką skolininko paiešką, pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose ar telefonu. Nurodoma, kas „šiais kanalais ieškant įsiskolinusių asmenų ir neįsitikinus surasto asmens tapatybe, kyla rizika atskleisti asmens duomenis tretiesiems asmenims, su išieškoma skola neturintiems nieko bendra. Juk socialiniame tinkle paskyrą gali turėti keletas asmenų tuo pačiu vardu ir pavarde, pasivadinusių kitais vardais ar slapyvardžiais“.
Teikdama išvadas inspekcija pabrėžia, kad siekiant išvengti praktinių problemų, ypač svarbu užtikrinti tinkamą bei skaidrią komunikaciją tarp duomenų subjektų bei skolas išieškančių bendrovių ir šios srities teisinės bazės tobulinimas.
Pateiktas išaiškinimas įtvirtina aiškumą kartais gana chaotiškame skolų išieškojimo procese. Tikėtina, kad po šio išaiškinimo bus paprasčiau veikti tiek skolas siekiančioms atgauti bendrovėms, tiek ir patiems skolininkams, kurie skundą dėl neva neteisėto asmens duomenų naudojimo dažnai teikia tik kaip gynybos priemonę pradėjus skolos išieškojimo procesą.
Bet kuriuo atveju, kiekviena skolas siekianti išsieškoti bendrovė turi būti teisingai apsirašiusi asmens duomenų naudojimą skolų išieškojimo procese savo vidiniuose dokumentuose.