Todėl visi pasiryžtantys steigti tokią bendrovę turėtų žinoti, kaip skolų išieškojimas iš MB narių gali paveikti MB disponuojamas lėšas ir į kurią MB vadovų gaunamą pajamų dalį galima nukreipti išieškojimą.
Skolų išieškojimas iš MB narių
MB yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, todėl atsako pagal savo prievoles tik jai priklausančiu turtu. MB nariai už MB prievoles atsako tik savo įnašais į mažąją bendriją, t. y., ribotai.
Nors MB yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo ir neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, tačiau atsižvelgiant į MB narių teisę gauti išmokas iš MB avansu išmokamą pelną, teismų praktikoje pripažįstama, kad vykdant skolos išieškojimą iš MB nario, išieškojimas gali būti nukreipiamas į MB disponuojamas lėšas, kurias MB narys turi teisę gauti kaip pelno dalį.
MB įstatyme numatyta, kad MB narys kaip avansu išmokamą pelną turi teisę gauti MB lėšų savo asmeniniams poreikiams, taip pat MB pelno dalį už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį.
Vienoje byloje teisme buvo nagrinėjamas MB skundas dėl antstolio turto arešto akto teisėtumo. Antstolis buvo areštavęs skolininko, MB nario, turtą – MB pelną, priklausantį ir išmokėtiną MB nariui.
Kauno apygardos teismas skundą atmetė ir nustatė, kad MB yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo – įmonė, kurios visi nariai yra fiziniai asmenys, turintys teisę gauti iš bendrijos lėšų pelno dalį savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Tokios skolininkui priklausančios piniginės lėšos nepatenka į sąrašą sumų, iš kurių negalima išieškoti, vadinasi, antstolis turėjo teisę išieškoti skolą.
Civilinio proceso kodeksas (CPK) nustato, kad priverstiniu būdu galima išieškoti sumas iš skolininko lėšų ar turtinių teisių, o taip pat iš skolininko turto ir pinigų, esančių pas kitus asmenis, tad areštas gali būti taikomas ir būsimoms išmokoms.
Šiuo klausimu aktuali teismų praktika suformuota ir Šiaulių apylinkės teisme, kuriame buvo nagrinėjama byla pagal antstolio pareiškimą dėl piniginės baudos skyrimo MB vadovui. Bauda skirta už tai, kad vadovas nevykdė antstolio reikalavimo pateikti duomenis apie skolininko sumokėtą ar perduotą MB nario įnašą, taip pat nepaisė reikalavimo pervesti į depozitinę antstolio sąskaitą skolininkui pervedamas pinigines lėšas.
Remiantis šia teismų praktika, daroma išvada, kad vykdant skolos išieškojimą iš skolininko, kuris yra MB narys, išieškotojas gali nukreipti išieškojimą į skolininkui priklausančias ir iš MB jam pervedamas lėšas, o MB toks antstolio reikalavimas yra privalomas.
Skolų išieškojimas iš mažųjų bendrijų vadovų
Vadovaujantis MB įstatymu, su MB vadovu sudaroma civilinė (paslaugų) sutartis. Tai reiškia, kad MB vadovo su MB nesieja darbo santykiai.
Tokiu atveju vykdant skolos išieškojimą iš MB vadovo, išieškojimo negalima nukreipti į darbo užmokestį, kaip tai būtų įprasta kitų MB darbuotojų atžvilgiu.
Todėl kyla klausimas, kaip reglamentuojamas skolos išieškojimas iš skolininko pagal paslaugų sutartį gaunamų pajamų už vadovavimą MB.
Priverstinio vykdymo priemonės, be kita ko, yra:
*) išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių;
*) išieškojimas iš skolininko turto ir pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis;
*) išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų.
Taigi, antstolis, vykdantis skolos išieškojimą iš MB vadovo, turi teisę kreiptis į MB dėl skolininkui mokėtinų lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą.
Bendrasis apribojimas, susijęs su išieškojimu iš skolininko turto, numatytas Civilinio proceso kodekse (CPK) (668 str. 1 dalis), kuris draudžia nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatyto 1 MMA. Išieškojimui iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų teisės aktai numato ir papildomų apribojimų, pvz., ribojamas išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų dydis.
Vykdant skolos išieškojimą iš MB vadovo, gali kilti klausimas, kuriai priverstinio vykdymo priemonei priskirtinas išieškojimas iš MB vadovo atlyginimo, gaunamo pagal paslaugų sutartį: ar tai reikėtų priskirti pinigų sumoms, esančioms pas kitus asmenis, ar kitoms pajamos, prilyginamoms darbo užmokesčiui?
Nuo šio pasirinkimo iš esmės priklauso, ar pasirinktai vykdymo priemonei taikomi papildomi išskaitų dydžių apribojimai, o gal išieškojimas gali būti atliekamas visa apimtimi iš lėšų, viršijančių 1 MMA.
Civilinio proceso kodeksas įtvirtina pajamų, prilyginamų darbo užmokesčiui, sąrašą. Šiame sąraše išvardintos grynosios pajamos už darbą žemės ūkyje, autorinis atlyginimas už literatūros, mokslo ar meno kūrinį ir išradimą, dėl kurio išduotas patentas, taip pat mokinių, studentų stipendijos ir sumos, gaunamos atlyginti žalai, padarytai suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę. Į sąrašą patenka ir laimėjimai loterijose, konkursuose, varžybose, dividendai, pensijos, išskyrus mokamas pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą.
Nepaisant to, kad pajamų, prilyginamų darbo užmokesčiui, sąrašas formuluojamas kaip baigtinis, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) šią teisės normą aiškina plečiamai.
Vienoje LAT byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimą iš skolininkams (fiziniams asmenims) priklausančių lėšų, esančių kitų asmenų sąskaitose (konkrečiai – kitų asmenų į pataisos įstaigos sąskaitą pervedamų lėšų), aiškinimo ir taikymo.
LAT nustatė, kad CPK normose, reglamentuojančiose išieškojimą iš skolininko pajamų, nesant apibrėžtos kitų pajamų sąvokos, subsidiariai turi būti taikoma Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme įtvirtinta pajamų sąvoka.
Šiame įstatyme pajamos apibrėžiamos kaip pozityviosios pajamos, priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės pajamos, nutraukus gyvybės draudimo sutartis ar išstojus iš pensijų fondo grąžinamos įmokos (ar jų dalis), atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (arba) kita nauda pinigais ir (arba) natūra.
Taigi, įstatyme pajamos apibrėžiamos ir pripažįstamos ne tik kaip kompensacija, atlygis, pašalpa, stipendija, pensija ar laimėjimas, bet ir kaip bet kokia kita nauda.
Remiantis LAT praktika, atskleidžiančia kitų pajamų, prilyginamų darbo užmokesčiui, sampratą išieškojimo iš fizinio asmens turto kontekste, darytina išvada, kad MB vadovo paslaugų sutarties pagrindu gaunamos pajamos iš MB turi būti priskirtos „kitų pajamų“ kategorijai, ir joms taikomi išskaitų dydžio apribojimai, kaip ir darbo užmokesčiui.