Nors oficialios statistikos nėra, iš praktikos galima pasakyti, kad bendraturčiais dažniausiai tampama įsigyjant dalį nuosavybės, rečiau ją paveldint dalimis. Jei kartais užsukate į varžytinių portalus ar į nekilnojamojo turto skelbimo portalus, galite rasti parduodamas kelias dešimtis turto dalių iš tūkstančių dalių. Įstatymai neriboja, kiek vienas objektas gali turėti bendraturčių.
Didelis vieno nekilnojamojo turto (NT) objekto bendrasavininkų skaičius apsunkina bendraturčių galimybę tinkamai naudotis ir valdyti tokį NT objektą ir/ar gauti iš jo naudą, taip pat atveria kelią bendraturčių tarpusavio nesutarimams ir ginčams.
Pasidomėkite kaimynais
Prieš įsigyjant dalį turto verta pasidomėti, kas bus būsimi kaimynai (bendraturčiai). Visi turto savininkai yra nurodyti NT registro išraše. Jeigu perkamas objektas turi kelis savininkus, jų duomenis paprasčiausiai galima sužinoti kreipiantis į tą NT pardavėją, jis ir pateiks registro išrašą.
Pagrindinės rizikos, kurias reikėtų įvertinti – gali kilti nesutarimų su kitais bendraturčiais dėl naudojimosi bendru turtu. Pavyzdžiui, dėl tam tikrų namo, ar jam priklausančio žemės sklypo dalių, namo išlaikymo ar priežiūros.
Norint tinkamai naudotis namu gali tekti nustatyti naują naudojimosi namu tvarką, o jeigu jai nepritars kiti namo bendraturčiai, teks kreiptis į teismą dėl tokios tvarkos nustatymo, ginčo laikotarpiu teismas gali skirti namo administratorių, tokiu būdu patiriant ne tik papildomų bylinėjimosi išlaidų, tačiau ir išlaidų namo administravimui.
Taip pat bendraturčiams nevykdant pareigos apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, gali tekti tokius nuostolius padengti kitam bendraturčiui, o tokių nuostolių išieškojimas iš skolininkų gali būti komplikuotas ir užtrukti.
Svarbu paminėti, kad jei norėsite atlikti namo dalies rekonstrukciją bus reikalingas kitų bendraturčių sutikimas, o šiems atsisakant jį suteikti, tektų kreiptis į teismą dėl teisės atlikti namo rekonstrukciją be bendraturčio sutikimo.
Paveldėjimas ir konfliktai
Jei nėra sudaryto testamento, visi vienos eilės įpėdiniai pagal įstatymą paveldi turtą lygiomis dalimis. Šis turtas yra visų šių įpėdinių dalinė nuosavybė. Pavyzdžiui, trims vienos eilės įpėdiniams paveldėjus vieną NT objektą, kiekvienam tenka po ⅓. Įpėdiniams nesutarus dėl turto pasidalijimo, pagal kiekvieno jų ieškinį turtą padalija teismas. Pavyzdžiui, pirmame aukšte esančios patalpos paskiriamos naudotis vienam bendraturčiui, antrame aukšte – kitam. Tada kai skirtingų paveldėtojų keliai rečiau susikerta, viskas aiškiau ir konfliktų išvengti kur kas paprasčiau. Jei ginčų nekyla, įpėdiniai paveldėtą turtą gali pasidalinti ir bendru sutarimu. Tai turi būti patvirtinta notarine sutartimi ir įregistruota viešame registre.
Kitokia situacija susiklosto kuomet NT valdomas bendrąja jungtine nuosavybės teise – t.y. nebuvo padalintas. Civilinio kodekso 4.88 straipsnyje nustatyta, kad daiktas (turtas), esantis bendrosios jungtinės nuosavybės teisės objektu, valdomas, naudojamas bei juo disponuojama tik esant bendraturčių sutikimui. Bendraturčių sutikimas būtinas nekilnojamajam daiktui perleisti kito asmens nuosavybėn, išnuomoti ar perduoti naudotis kitokiu būdu, įkeisti ar kitaip suvaržyti teisę į daiktą. Bendraturtis neturi teisės perleisti kito asmens nuosavybėn bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimos savo dalies, kol ši dalis nebus nustatyta konkrečiame bendrame daikte (turte).
Baldai, apyvokos reikmenys, technika – viskas, kas yra NT objekte, pereina tiems įpėdiniams, kurie gyveno kartu su palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus. Vadinasi, turbūt ir naudojosi ten esančiais daiktais. Jei tokių įpėdinių daugiau nei vienas, teks dalintis po lygiai. Lygiomis dalimis turtas, esantis bute ar name, taip pat dalijamas, jei nė vienas paveldėtojas tuos metus ten negyveno.
Varžytuvės, burtai ir santuoka
Rečiau girdimas, bet taip pat galimas atvejis – visą palikimą arba atskirus daiktus, taip pat ir NT, bendru įpėdinių sutarimu parduoti aukcione, o gautą sumą pasidalyti. Dėl atskirų daiktų, esančių bute ar name, tarp įpėdinių galima surengti varžytynes ir perduoti tam, kuris pasiūlys didžiausią kainą.
Pavienių daiktų, įskaitant NT, perdavimo konkrečiam įpėdiniui klausimas gali būti išspręstas netgi burtų keliu, tačiau, tokių atvejų praktikoje dažnai pasitaiko.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog, pavyzdžiui, įsigyjant butą daugiabučiame name pirkėjas tampa ir to namo bendrojo naudojimo patalpų bendrasavininku (įgyja NT bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su kitais to namo gyventojais) (CK 4.28 straipsnio 1 dalis). Taip pat sutuoktiniams santuokoje įgyjant NT jie tampa to turto bendrasavininkais, jeigu kitaip nenumato povedybinė sutartis arba NT perkamas vieno sutuoktinio asmeninėmis (pvz., dovanotomis) lėšomis.